„Uždirba nuo 493 iki 1 106 eurų per mėn. daugiau.“ Skelbiama viena geriausių programavimo mokyklų Lietuvoje

Populiariausi – programuotojų ir duomenų analitikų kursai

Pernai didžiausią dalį besimokančių, įgijusių kvalifikacijas ir kompetencijas, sudarė vyresni nei 45 metų asmenys (28,5 proc.) ir jaunimas iki 29 metų – 27,8 proc. (2022 m. – 26,2 proc.).

Anot Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, persikvalifikuoti arba įgyti profesiją labiau pageidavo moterys – jos kursuose sudarė daugiau nei 61,4 proc. Tai yra 7 procentiniais punktais daugiau nei 2022 m.

„Pernai IT srities mokymo programas rinkosi 3 408 asmenys. Populiariausios buvo programuotojo ir duomenų analitiko programos. Nors ir nuosekliai, bet naujomis profesijomis ar persikvalifikavimo galimybėmis ima domėtis daugiau šalies gyventojų“, – teigia G. Sinkevičė.

Atlyginimai šioje sferoje taip pat stabiliai auga. „Sodros“ 2023 m. darbo rinkos apžvalgos duomenimis, informacijos ir ryšių veikloje atlyginimai padidėjo beveik 8 proc. iki 3 143 eurų bruto.

Pirmojo akredituoto virtualaus koledžo Baltijos šalyse „Turing College“ bendraįkūrėjo ir vadovo Luko Kaminskio teigimu, daugiausiai susidomėjimo susilaukia duomenų analitikos programa, kuri leidžia net ir patirties neturintiems žmonėms persikvalifikuoti ir pradėti dirbti IT srityje.

„Nors tenka peržiūrėti tūkstančius aplikacijų kiekvieną mėnesį, dėl griežtų atrankos kriterijų, pas mus patenka tik 1 iš 10 aplikuojančių, kai kuriais atvejais – net mažiau. Visų programų atrankos metu tikriname kandidatų motyvaciją, anglų kalbos žinias, analitinį mąstymą, gebėjimą dirbti komandoje ir tam tikras asmenybės savybes, kurios yra svarbios IT industrijoje“, – teigia L. Kaminskis.

Tačiau atrankos pasiteisina. Kaip skelbiama Užimtumo tarnybos statistikoje, būtent „Turing College“ absolventai, praėjus 6 mėn. po studijų baigimo, uždirba daugiausiai – net nuo 493 iki 1 106 eurų per mėn. daugiau, nei kitas programavimo mokyklas baigę asmenys.

Kaip planuoti karjeros pokyčius ir finansus

Kiekvienam iš mūsų apie poreikį keisti karjerą gali pranešti skirtingi ženklai, sako karjeros konsultantė ir mokymų trenerė Simona Bareikė. Tačiau dažniausiai ir lengviausi atpažįstami būna keli.

„Pavyzdžiui, kai atsiranda jausmas, kad „kažko trūksta“, nežinome ko. Pradedame pavydėti savo draugams ir kolegoms, kyla kitų neigiamų minčių. O gal tiesiog pradedame jausti „sekmadienio sindromą“ – blogėja nuotaika, sunkiai sekasi užmigti, kyla nerimas, nieko nebesinori imtis ir panašiai“, – teigia S. Bareikė.

Nors, kaip minėta, pokyčiams pasiryžta vis daugiau lietuvių, visgi juos lydi ir nemažai baimių bei stereotipų.

„Manau, išskirti galima baimę klysti, nenorą jausti nepatogumą, nepasitikėjimą savimi, nežinojimą, ko žmogus tiksliai nori. Žinoma, atlygis irgi svarbu, o čia jau gali ir kitų nuomonė suveikti – ypač jei jie sako, kad jau per vėlu. Tad, jaučiant baimę daryti norimą karjeros pokytį, svarbu suprasti ir įsivardinti, kas mus stabdo. Tada ieškoti būtų kaip su tomis baimėmis „susitarti“, kokie veiksmai ar papildoma informacija galėtų padėti tai įveikti“, – teigia S. Bareikė.

Karjeros konsultantės nuomone, svarbiausia pradžioje atsakyti, kur šiuo metu karjeroje yra žmogus ir kur jis nori būti. Tada jau ieškoti, ką galima keisti, planuoti, kaip tinkamai įgyvendinti – susidėlioti planą, kaip iš taško A (kur žmogus yra dabar) nukeliauti į tašką B (kur pageidauja atsidurti).

„O finansinė dalis labai natūraliai įsilieja į planą. Matant, kiek preliminariai pokytis prašys pastangų, kokius žingsnius reikės padaryti ir kiek laiko tai gali užtrukti, galima įsivertinti ir atsakyti sau, kiek reikės susitaupyti, kokiais resursais galima pasinaudoti įgaunant naujų įgūdžių (pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos programomis), kiek uždirba ir kaip greitai kyla atlygis norimoje karjeros srityje ir taip toliau“, – teigia S. Bareikė.

Pasak jos, vieno atsakymo, kada pakeistus karjeros kryptį žmogus pradės uždirbti tiek pat arba net daugiau, kiek prieš tai, nėra. Labai daug kas priklauso nuo pasiruošimo ir patikėjimo savimi.

„Nuo to labai priklauso kaip žmonės pozicionuoja save darbo pokalbio metu, kaip patys įvardija savo naujai įgytas žinias, kaip vertina mokymosi metu įgyvendintus projektus ir juos apibūdina, kokius klausimus užduoda organizacijai ir kiek patys tiki daromu pokyčiu“, – teigia S. Bareikė.

Ekspertė priduria, kad svarbu ir taip, kaip asmuo geba adaptuoti prieš tai buvusią patirtį savo būsimoje karjeroje.

„Lietuvoje atlygio rėžiai stipriai svyruoja ir skirtingose organizacijoje skiriasi, nors pozicijos aprašas gali skambėti labai panašiai“, – teigia ji.

L. Kaminskis pritaria ekspertės nuomonei ir priduria: „Manau, kad dar svarbu ir nesivaikyti madų, ir suprasti, ką jums išties patinka daryti. Jei į pasirinktą veiklą įdėsite pakankamai pastangų ir užsidegimo, anksčiau ar vėliau pasieksite ir norimą atlyginimą“.