| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename |
Šanchajuje įvesta vieno šuns politika
|
(
(
Kas tinka žmonėms, tiks ir šunims? Viename didžiausių pasaulio megapolių, Kinijos didmiestyje Šanchajuje vieno vaiko politikos nuostatos bus pritaikytos ir geriausiems žmogaus draugams – šunų. Imtis šių keturkojų populiacijos reguliavimo Šanchajaus miesto valdžią verčia dešimtys tūkstančių besiskundžiančiųjų, jog juos apkandžiojo šunys. Galbūt Šanchajui ir negresia pavojus, prilygstantis XIX a. išpranašautam Londono skendimui arklių mėšle, ne menkiausias motyvas priimti tokį sprendimą – šunų ekskrementų problema. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tiesa, tokia šunų populiaciją reguliuojanti tvarka Kinijoje – ne naujiena. Tačiau Šanchajaus dydžio mieste, kuriame gyvena daugiau kaip 20 mln. žmonių, tokio precedento dar nebuvo. Nuo šiol Šanchajaus centre bus draudžiama laikyti didesnius nei vieno metro šunis, o vadinamųjų kovinių veislių šunis laikyti draudžiama visame Šanchajuje. Į šunis komunistinėje Kinijoje jau nuo Mao Dzeduno (Mao Zedong) laikų žiūrima kreivai – keturkojai naminiai augintiniai valdžios atstovų buvo traktuojami kaip viduriniosios klasės pasimaivymo atributas, o opozicijos atstovai neretai buvo vadinami kapitalistiniais šunimis. Tačiau su globalizacijos procesais į kinų namus sugrįžo ir naminiai augintiniai – manoma, jog šiuo metu Kinijoje gyvena maždaug 100 mln. šunų, o Šanchajuje, – apie 800 tūkst. šunų. Vis tik, nuo gegužės Šanchajuje įsigalioja vieno šuns laikymo taisyklė. Daugiau kaip 600 tūkst. be leidimo laikomų ar valkataujančių šunų yra paskelbti už įstatymo ribų ir, kaip skelbia miesto valdžia, baiminantis pasiutligės bus likviduojami. Pernai Kinijoje į policiją dėl šunų užpuolimų kreipėsi 140 tūkst. gyventojų. Municipalinio viešojo saugumo biuro duomenimis, kasmet dalis šalies gyventojų miršta nuo pasiutligės, kuria susergama įkandus sergančiam šuniui. Nepaisant to, naujieji šunų laikymo apribojimai miesto municipalitete sukėlė nemenkus debatus. Kadangi Šanchajuje aktuali didžiulio gyventojų populiacijos tankio ir viešųjų bei gyvenamųjų erdvių ankštumo problema, buvo nuspręsta, jog išduodant leidimus šuniui laikyti į savivaldybės biudžetą bus renkamas mokestis. Visi įteisinti šunys privaloma tvarka taip pat bus ir skiepijami nuo pasiutligės. Nepaskiepyto šuns savininkui gresia 1000 juanių (150 JAV dolerių arba maždaug 370 litų) bauda. Tačiau ne visi su tokia tvarka yra linkę sutikti. „Kur dėti priglaustą benamį šunį, jei laisvų vietų prieglaudose nėra?“ – „China Daily“ reporterio retoriškai klausia prieš šešeris metus vieną keturkojį priglausti nusprendusi Šanchajaus gyventoja. Kiti miesto gyventojai siūlo šviesti žmones, kaip auklėti šunis, kad šie nepuldinėtų praeivių. O ką daryti, jei legaliai laikoma kalė atsivedė visą šuniukų vadą – laikyti juk galima tik vieną keturkojį? Pagal naują tvarką, visus mažylius, kol šiems nesukako trys mėnesiai, savininkas privalo atgabenti į miesto valdžios nustatytas įstaigas. Kad to būtų išvengta, šunų augintojams rekomenduojama augintinius sterilizuoti. Tokia tvarka keturkojų amsių atžvilgiu norom nenorom primena baiminantis nevaldomo populiacijos augimo 1979 m. visoje Kinijoje įvestą vieno vaiko politiką, kai XX a. devintajame dešimtmetyje sterilizacija buvo aktyviai taikomas (ypač – kaimo moterų tarpe) populiacijos reguliavimo metodas. Nacionalinės populiacijos ir šeimos planavimo komitetas yra įsitikinęs, jog taikant vieno vaiko politiką Kinijoje „buvo išvengta“ maždaug 400 mln. naujų gyvybių. Tačiau Kinijoje šunų keliamos problemos, lyginant su kai kuriais kitais planetos kampeliais, neatrodo tokios didelės. Štai, pavyzdžiui, Indonezijai priklausančioje nedidukėje Balio saloje bastosi pusė milijono benamių šunų, o ligoninėse kasdien atsiduria po 300 apkandžiotų žmonių. Nuo 2008-ųjų dėl pasiutligės mirė 65 šunų sukandžioti salos gyventojai. Daugiau kaip 100 tūkst. beglobių šunų klaidžioja ir Srinagaro miesto gatvėmis (Indija). Miesto gyventojai nesutinka, jog šie keturkojai būtų tiesiog išskersti, tad miesto valdžia visas viltis deda į vieną kenkėjų ekspertą, kuris pažadėjo miestą apvalyti nuo šunų šiems nepadarius jokios žalos. Atsikratyti „šunų ekskrementų sostinės“ vardo 2009 m. siekė ir Prancūzijos sostinė Paryžius – čia šunų augintojai privalėjo išeiti specialius švietimo kursus, kur buvo mokomi išsikuopti savo augintinių viešose vietose paliktas „gėrybes“. | ||||||
Įdomiausi
81
(0)
.png)
.png)
