Gruodį Kėdainiuose ims veikti pirmasis šalyje krematoriumas

Kol kas savininkai ketina paleisti tik vieną liniją. Per metus čia bus galima kremuoti 4 tūkst. mirusiųjų palaikų. Paleidus antrąją liniją, šis skaičius padvigubėtų. Kol kas apklausos rodo, kad kremavimą kaip laidojimo būdą rinktųsi tik 18 % Lietuvos gyventojų. Tačiau manoma, kad ateityje tradicijos keisis, praneša LTV „Panorama“.

„Mūsų kaina bus panaši kaip Latvijoje. Lenkų kaina šiek tiek mažesnė, bet labai dideli transportavimo ir laiko kaštai. Ko negali pasiūlyti mūsų kolegos iš Rytų ar Vakarų, jie negali pasiūlyti to atsisveikinimo ir pabuvimo kartu“, – teigė įmonės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas.

Iš specialių itin aukštai temperatūrai atsparių plytų bei kitų izoliacinių medžiagų 4 m gylyje suformuotas apie 14 m ilgio karšto oro kanalas. Juo karštas oras iš deginimo įrenginio, per aušinimo sistemą ir valymo įrengimus, pateks į kaminą. Pagal technologiją, pastačius deginimo įrenginį, vien jį išbandyti reikia ne mažiau kaip mėnesio: laipsniškai didinama temperatūra, kol pasiekiama maksimali – 1200 laipsnių, tada krosnis išjungiama, per savaitę atvėsinama, kad specialistai galėtų patikrinti ją iš vidaus, ar viskas veikia tvarkingai, ar neatsirado pažeidimų.

„Deginimo įrenginio bandymai turi būti atlikti atsakingai ir kruopščiai, nes paleidus, jis turės dirbti aukštoje temperatūroje nepertraukiamai, visą parą“, – sakė krematoriumo projektą vykdančios bendrovės K2 LT direktorius Vytenis Labanauskas.

Būsimajame krematoriume nebus teikiamos šarvojimo ar laidojimo paslaugos. Čia bus tik dvi atsisveikinimo su velioniu prieš palaikų kremavimą salės. „Vieno žmogaus palaikų kremavimas trunka apie 45 minutes, todėl juos atlydėję artimieji galės tuo metu arba laukti specialioje poilsio zonoje, arba, jei pageidaus, stebėti kompiuterio monitoriuje ar pro technologinį apžvalgos langelį kremavimo procedūrą nuo palaikų įleidimo į krosnį iki galutinio sudeginimo“, – sako V. Labanauskas.

Anot specialistų keičiantis lietuvių laidojimo papročiams, keisis ir atsisveikinimo tradicijos – jos bus kuklesnės, paprastesnės, bus apsieinama be daugybės gėlių, trijų dienų gedėjimo prie karsto.

„Kitose šalyse lygiai taip pat labai gražiai papuošiamas karstas kažkokiu vainikėliu ar gėlių puokšte ar keletu gėlių. Atvežus kremuoti jos nuimamos, atiduodamos artimiesiems. Kremavus su urna tos pačios gėlės grąžinamos atgal“, – pasakojo V. Labanauskas.

Skaičiuojama, kad per metus Rygoje ir Varšuvoje kremuojama apie tūkstantis lietuvių palaikų. Todėl, anot floristų, kaip estetiškai papuošti urnas ir kurti naujas tradicijas – taip pat iššūkis.

„Minimalistinis dekoras turi atspindėti, kas kremuojama – vyras ar moteris, jaunas ar vyresnis žmogus.Tai gali atspindėti augalai, gėlės, kurias sukomponuoja meistrai – floristai. Nepamirškime savo keramikų, kurie išveža savo produktus. Mes norėtume juos matyti, susigrąžinti ir turėti lietuviškas urnas“, – sakė floristė iš Prienų Rita Naujalienė.

Anot specialistų, keičiantis laidojimo papročiams, naudą turės ir savivaldybės – mažiau reikės žemės kapinėms. Šiuo metu jau statomi ar planuojami statyti kolumbariumai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

Krematoriumo įrangą pagaminusios ir montuojančios Vokietijos kompanijos IFZW įrenginiai eksploatuojami daugelyje Vakarų Europos šalių. Šiuolaikinių technologijų krematoriumo įranga gerai išvalo dūmus nuo kenksmingų išmetimų, kvapai sudega kremavimo proceso metu. Pirmasis Lietuvos krematoriumas stovės 0,75 ha ploto žemės sklype, esančiame Europos Sąjungos lėšomis įrengtame Kėdainių pramoniniame parke. Apie 12,3 mln. litų kainuosiantis projektas vykdomas akcininkų lėšomis ir iš dalies kredituojamas finansinių institucijų.