Gastronominis iššūkis: „vabzdiena“

Netolimoje ateityje ketinama pradėti prekiauti labiau apdorotais produktais, pavyzdžiui vabzdžių kotletais. O kol kas amerikiečiams siūlomi svirpliai, milčiai ir žiogai. Šios vabzdžių rūšys jau seniai JAV auginamos komerciniu būdu ir paprastai tiekiamos kaip pašaras gyvūnams. Studentas planuoja pristatyti ir egzotiškesnių nariuotakojų. „Vabzdienos“ nauda Įmonės kolektyvas lygiagrečiai vykdo ir švietėjišką veiklą, skleidžia informaciją apie tai, kokią naudą duoda kasdienio raciono papildymas vabzdžiais. „Iš 10 kg gyvūno masės tepavyksta pagaminti apie kilogramą jautienos, o iš 10 kg vabzdžių gauname apie 7 - 9 kg „vabzdienos“. Ekonominis motyvas čia akivaizdus,“ - aiškino įmonės direktorius. Be to, vabzdžiai turi panašią energetinę vertę kaip ir įprasti baltymų šaltiniai. Pavyzdžiui 100 gramų „žiogienos“ turi 20,6 gramo baltymų, tuo tarpu 100 gramų liesos jautienos rasime 25,8 gramo baltymų. Užtat žiogo audiniuose yra tris kartus daugiau kalcio nei jautienoje. Anot M. Krisiloffo, jų skonis taip pat neblogas. Skaniausias vabzdys, kurį jam teko ragauti, buvo bitės patinėlio lerva. „Skonis priminė medaus ir kiaulienos derinį. Bičių lervoms nereikia jokio pagardo. Tiesiog imi ir valgai“, - potyriais dalijosi jaunuolis. Vis dėlto, pašnekovas patarė bitėmis nesmaguriauti, kadangi pastaruosius kelis metus pasaulio bičių kolonijos kenčia nuo paslaptingos ligos ir pamažu nyksta. Atkaklus verslininkas jau bendradarbiauja su keliais bitininkais, siekdamas sugalvoti būdą, kaip auginti lervas, nekenkiant bičių populiacijai. „Kol lauksite, geriau pamėginkite įvairių vandens vabalų - jų skonis kaip obuolių“, - savo verslą reklamavo M. Krisiloffas.

Didžiausias iššūkis - įsitikinimai

Verslininkas puikiai supranta, kad vien racionaliais argumentais požiūrio į vabzdžius pakeisti nepavyks.

„Vabzdžių valgymas – įprastas dalykas daugelyje pasaulio šalių, bet JAV nėra viena jų“, - pasakoja Misūrio universiteto (JAV) antropologijos profesorius Robas Walkeris. - Žmonės nuo seno vartoja tokį maistą, kuris duoda jiems didžiausią „grąžą“. Grąža aš vadinu tai, kiek energijos ir laiko reikia sunaudoti, kad gautum didžiausią maistinę vertę. Žmonės valgo tai, kas duoda daugiausiai kalorijų ir reikalauja mažiausiai laiko bei kitų išteklių“.

Kai kuriose šalyse yra vabalų, kurie yra dideli ir nesunkiai randami. Pavyzdžiui Paragvajuje ypač paplitusios pūvančiuose palmių rąstuose randamos lervos. Vidutiniškai per vieną valandą prirenkama 1500 - 2400 kalorijų vertės kiekis. Tai - pakankama dienos norma suaugusiam žmogui. Natūralu, kad paragvajiečiai jas valgo,“ - teigia prof. R. Waleris.

JAV prekybos centruose atitinkamą maisto kiekį galima „rasti“ dar greičiau. Pasirinkimas čia milžiniškas. Antropologas įsitikinęs, kad tereikia pagerinti vabzdžių skonį bei sumažinti kainą ir žmonės juos pirks. Ir nesvarbu ar jie bus su sparnais ar be jų.