Londone ekskursijas veda benamiai

Aplink Brikstono metro stotį visada verda gyvenimas – čia pykstasi viena kitą užkliudžiusios moterys, vyrai primena, kad Jėzus myli mus visus, pasimetę žmonės ieško savo autobuso, o jam atvažiavus, grūdasi vidun, žmonės juda, žmonės šaukia bėgdami per gatvę ir visur kvepia spragėsiais. Šioje žmonių maišalynėje, priešais įėjimą į metro stotį, šalia gėlių pardavėjo stovi ir Hazel Wilding, viena ranka dalindama skrajutes, o kita laikydama užrašą „Unseen Tours“.

52-ejų metų moteris turą turi pradėti trečią valandą popiet, tačiau šiandien turo internetu niekas neužsisakė, todėl ji kiek ilgiau stovi gatvėje ir tikisi, kad praeiviai susidomės galimybe apžiūrėti nematytą Brikstoną. „Aš dar tik kelias savaites vedu šiuos turus, todėl net nežinau, kur geriausia atsistoti, kad žmonės mane pamatytų“, – portalui Anglija.lt sakė Hazel. „Ilgai galvojome, ar vesti turus čia, nes Brikstonas nėra turtingas istorija. Anksčiau dirbau prie London Bridge, ten visada susirinkdavo grupė.“ Tačiau Hazel mėgsta savo darbą, todėl sutinka ekskursiją vesti net vienam asmeniui.

Nematomo plano herojai

Hazel yra viena iš šešių gidų, vedančių „Unseen tours“ ekskursijas. Tai „Sock Mob“ savanorių organizacijos kuruojami turai, kuriuos veda ne profesionalūs gidai, o benamiai asmenys.

„Sock Mob“ – tai savanorių organizacija, kuri rūpinasi benamiais. Kiekvieną savaitę jie rengia susitikimus, į kuriuos gali atvykti ne tik namų netekę asmenys, bet ir tie, kurie nori padėti. Organizacijos pavadinimas „Sock Mob“ gimė iš tradicijos bendrauti sutinkantiems benamiams duoti nemokamą kojinių porą bei maisto.

Turai nėra skirti vien miesto pažinimui. „Sock Mob“ taip pat siekia priversti žmones susimąstyti apie tai, kas vyksta šalia, tačiau lieka nematoma. „Prasidėjus Olimpiadai visi mato gražų ir blizgantį miestą, tačiau kiek mūsų žino, kiek benamių žmonių nukentėjo nuo to? Vyriausybė padarė daug pakeitimų ir labai bandė miestą išvalyti nuo benamių. Jiems tikrai buvo sunku, tačiau mažai kas gali tai papasakoti, o tai daugelį ir domina,“ – sakė Hazel, gide dirbanti nuo turų įkūrimo.

„Unseen tours“ buvo pradėti rengti 2010-aisiais. Pradžioje juos norėta rengti tik mėnesį festivalio „London Fringe“ metu, tačiau sulaukus pasisekimo, nuspręsta projektą pratęsti.

Dabar „Unseen Tours“ siūlo šešis skirtingus maršrutus – London Bridge, Brixton, Covent Garden, Brick Lane, Mayfair ir Shoreditch. O turų kaina svyruoja nuo 7 iki 10 svarų vienam asmeniui.

Turai taip pat padeda gidams pakeisti gyvenimus – du asmenys susirado pastovią gyvenamąją vietą, o vienas vėl ėmė bendrauti su šeima, su kuria, po skyrybų su žmona, nepalaikė ryšių 15 metų.

Miesto istorija su asmenine patirtimi

Kiekvienas gidas yra ruošiamas tris mėnesius. Jei pageidauja, gidai išklauso istorijos kursą apie rajoną, kuriame veda ekskursijas. Jie taip pat gali prašyti viešojo kalbėjimo pamokų. „Niekas mums nesako, ką turime parodyti. Kiekvienas maršrutą susidaro taip, kaip nori. Rodo tai, kas atrodo, jog yra svarbiausia“, – sakė Hazel.

Kadangi gidė visą vaikystę gyveno netoli Brikstono, o praradusi namus, čia praleido daug laiko, ji teigia, jog apie šį rajoną gali papasakoti daug daugiau, nei bet kuris kvalifikuotas gidas. „Vesdama turą, sustoju prie kalėjimo. Ir pati ten praleidau kelis metus, todėl manau, kad jis yra vertas dėmesio. Taip pat mėgstu pasakoti apie Brockwell parką – čia dažnai nakvodavau. Visada žinodavau, kur pasislėpti, kad parką užrakinant nakčiai manęs niekas nesurastų ir neišvarytų. Moteriai yra pavojinga naktis leisti gatvėse, parke jausdavausi saugi. O ir tvenkinyje išsimaudyti galėdavau“, – su Anglija.lt prisiminimais dalinosi gidė. Tokiose ekskursijose taip pat galima tikėtis patekti į tas vietas, kur paprasti lankytojai nebūtų įleidžiami. Pavyzdžiui, Shoreditch esantis „The Foundry Pub“ pernai buvo uždarytas, tačiau ten dirbantis gidas žino skvoterius, kurie ten yra įsikėlę gyventi, todėl jam yra leidžiama vesti ekskursijas pastato viduje.

Dabar Hazel jau nebevalkatauja gatvėse – daugiau nei metus ji nuomoja kambarį Brixtone, todėl buvo ilgai svarstoma, ar ir toliau jai galima leisti vesti turus. Tačiau tai daryti jai buvo leista, kadangi ji pastovaus darbo neturi ir toliau užsidirba pardavinėdama žurnalą „The Big Issue“ ir vesdama turus, už kuriuos gauna 80 proc. nuo pelno. Likusi suma atitinka organizacijai „Sock Mob“. Pasak Hazel, nors už nuomą ji turi mokėti po 120 svarų per savaitę, ji visiškai gali save išsilaikyti. „Yra daug žmonių, kuriems paprasčiau leisti laiką gatvėje, ten miegoti, elgetauti. Kai kurie parodo susidomėjimą, nori vesti turus, tačiau labai greitai jiems nusibosta, ir net nebaigę apmokymų, jie išeina. Aš taip negaliu. Man nepasisekė gyvenime ir atsidūriau gatvėje. Bet vis tiek, kiek galėdama, stengiuosi rasti, kad ir mažą darbą, kad galėčiau pati savimi pasirūpinti.“

Saugi pramoga

Internetu turus dažnai užsisako ne tik pavieniai asmenys, bet ir ištisos žmonių grupės, norinčios visapusiškai pažinti Londoną. Kartais pasitaiko, jog gidams tenka dirbti kartu su vertėjais. Tačiau Anglija.lt Hazel prisipažino, jog jai labiausiai patinka vesti turus vietiniams Londono gyventojams, kurie ir yra vieni dažniausių klientų. Jie dažniausiai tikisi pamatyti kitokį, jau pažįstamo rajono, veidą.

„Manęs dažnai klausia, ar saugu yra eiti į tokį turą. Žinoma, kad saugu! Mes nenorime jūsų apgaudinėti ar apiplėšinėti. Tai nėra turas, kurio metu rodoma, kur gyvena benamiai, tai yra turas kartu su benamiu“, – kalbėjo Hazel.

Dabar „Unseen Tours“ sudalyvavo daugiau nei 2 000 žmonių ir nei vienas neturėjo nusiskundimų dėl gidų darbo ar aplankytų vietų. Dėl turų sėkmės, „Sock Mob“ norėtų tokius turus rengti ir kitose šalyse, tačiau tai nebūtinai turi vykti didžiausiuose pasaulio miestuose.