Jakutijos taigoje išgelbėti du žmogaus palaikais mitę rusai (Foto)

Po daugiau kaip 3 mėnesių išgelbėti tik du iš minėtos ketveriukės. Jie sraigtasparniu saugiai pargabenti civilizacijon. Nelaimėlių stovyklavietėje radę žmogaus lavono fragmentų, tyrėjai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žmogžudystės ir galimo kanibalizmo. Išgyvenusieji nebuvo suimti, tačiau yra laikomi žmogžudystės liudytojais. Vis dėlto tyrėjai dėl kanibalizmo epizodų šioje byloje neabejoja. „Apklausos metu vienas iš liudininkų pripažino, kad stovyklavietėje buvo imtasi kanibalizmo, - rašoma „News.discovery.com“. – Tai nebuvo žmogžudystė. Jie valgė kūną natūraliai mirusio žmogaus, kurio organizmas neištvėrė nežmoniškų sąlygų.“

Jakutijos naujienų agentūra NVPress.ru taipogi cituoja tyrėjus, tvirtinančius, jog „žvejas Aleksandras Abdulajevas (37 m.) prisipažino drauge su kitu išgyvenusiuoju Aleksejumi Gorulenko (35 m.) valgęs Andrejaus Kuročkino (44 m.) palaikus. Anot A. Abdulajevo, A. Kuročkinas mirė sava mirtimi – mirtinai sušalo. Tad jis su A. Gorulenko keletą savaičių mito kūno audiniais.“ Vienam iš išgelbėtųjų (A. Abdulajevui) sustiprėjus, jis drauge su gelbėjimo komanda buvo išsiųstas ieškoti ketvirtojo nelaimėlio Viktoro Komarovo (47 m.). Gelbėjimo komanda taigoje rado žvejų UAZ‘ą, įklimpusį patvinusioje ir įšalusioje upėje – juo vyrai įvažiavo toli į taigą. Tačiau ketvirtojo žvejo palaikų gelbėtojams rasti nepavyko.

Du leisgyvius nelaimėlius gelbėtojai surado prie Sutamo upės, už 250 km nuo artimiausio Pietų Jakutijos miesto Neriungri. Pranešama, kad įklimpus automobiliui UAZ, vyrai pėsčiomis sukorė 150 km. Vieno iš žuvusiųjų žmona Olga Kuročkina netiki, kad jos vyras žuvo ir reikalauja tęsti paieškos darbus nelaukiant teismo ekspertizės išvadų, kurios bus pateiktos sausį. Pirminės ekspertizės duomenys byloja, kad kūnas iro palaipsniui, o audiniai buvo plėšiami nuo kaulų. „Aleksejus ir Saša buvo rasti ypatingai išsekę – fiziškai ir psichiškai. Po taigą jie klaidžiojo keletą mėnesių. Bijau, kad būdami tokios būsenos jie galėjo prisipažinti ne tik suvalgę savo bendražygius, bet ir nužudę Kenedį“, - kalbėjo O. Kurčkina. Išgyvenusiųjų artimieji taipogi atmeta bet kokią tikimybę, kad vyrai ryžosi valgyti bendražygio palaikus.

Rugsėjo pabaigoje vyrai skambino mobiliuoju telefonu, o paskui pradingo. Lapkritį vieno iš dingusiųjų (A. Abdulajevo) sesuo Faina Muchina kreipėsi į policiją ir pranešė apie keturių vyrų dingimą. Paklausta, kodėl nesikreipė iki tol, ji atsakė, kad „taiga yra brolio stichija – jis ten kartais prabūna mėnesį ar du. Be to, šįkart jis buvo ne vienas – iškeliavo su draugais iš Saratovo.“ Bėdoje atsidūrę vyrai buvo palikę raštelį atokioje medžiotojų ir žvejų trobelėje. „Mes turėjome vilties, - pasakoja O. Kuročkina. – Aukso kasėjai rado mūsų vyrų raštelį, kuriame buvo nurodyta spalio 20 d. data. Trobelėje nieko daugiau nebuvo – jie iš jos buvo pasiėmę maisto ir palikę 3 tūkst. rublių ir raštelį.“ Paieškos operacija buvo pradėta lapkričio 23 d. Tiesa, nelaimėliai buvo rasti tik po savaitės, paskutinę lapkričio dieną.