Kaip kreditinės kortelės daro mus blogesniais

Pasaulio ekonomikos tyrimų centrai siekia neatsilikti nuo plastikinės revoliucijos, rengdami šimtus ataskaitų, kaip „MasterCard“, „Visa“ ir „American Express“ keičia mūsų ir pinigų santykį. Kredito kortelės logika yra gana paprasta. Žmonės retai išleidžia lygiai tiek, kiek uždirba. Santaupomis šiandienos uždarbis yra nukeliamas į ateitį. Su kreditine kortele laukiamos pajamos yra pritraukiamos į šiandieną.

Problema yra ta, kad klientai (ko gero, išskirtinai amerikiečiai) nėra geri nė vienoje srityje. Mes daug nesutaupome, siaubingai planuojame ateities pajamas, išleidžiame daugiau nei galime greitai grąžinti. Mažesnes pajamas uždirbantys žmonės, vartotojai, kurie prasčiausiai tvarkosi su matematika, patys pripažįstantys savo emocinį nestabilumą, introversiją ar materializmą, visuomet įsiveldavo į problemas su kreditinėmis kortelėmis. Portalas „Quartz“ pateikia kelias įžvalgas apie kreditines korteles, ir tik keletas jų yra geros.

Kreditinės kortelės daro mus neatsakingais

Tipiškas kreditinių kortelių „kabliukas“ yra tas, kad jos leidžia lengvai įsigyti daiktus. Grynuosius ir monetas reikia prižiūrėti, laikyti, skaičiuoti, perskaičiuoti delne ir teisingai paduoti pardavėjui. Visi šie veiksmažodžiai atstovauja nepatogumą. Tačiau kortelė yra tik kortelė. Išsitrauki, perbrauki, baigi. Tai daryti labai lengva.

Netgi per lengva. Tyrimas parodė, kad žmonės, turintys daugiau kreditinių kortelių, išleidžia daugiausiai restoranuose, parduotuvėse… Sąrašas tęsiasi su naujais tyrimais.

2001 metais atlikto eksperimento metu aukcione buvo parduodami bilietai į Bostono „Celtics“ rungtynes. Vienai daliai potencialių pirkėjų buvo išdalinti grynieji pinigai, kitai – kreditinės kortelės. Pastarieji siūlydavo dvigubai didesnes sumas. Tokiu atveju kreditinių kortelių mokėjimai ir noras išleisti didėja.

Kreditinės kortelės daro mus užmaršesniais

Pinigų skaičiavimo trūkumas yra tas, kad tai užima laiko ir reikalauja pastangų, tačiau tai kartu yra ir privalumas. Taip geriau įsimenama. Kortelės mums leidžia pamiršti apie pinigus. Anot Kolorado universiteto profesoriaus Dilipo Somano, jos sukuria „likvidumo iliuziją“ ir suklaidina vartotojus dėl išgalių leidžiant pinigus ir kaip jie yra leidžiami. Mokėdami plastiku, pirkėjai turi įprotį savo sąmoningumą atiduoti kortelei. Galiausiai jie pamiršta, ką pirko, ir įsigyja papildomų daiktų.

Kreditinės kortelės mus storina

Mokant grynais sukeliamas „skausmas“ turi paslėptą naudą. Jis neleidžia greitai kapituliuoti prieš atlaidumą. Kreditinė kortelė „slopina kontrolės impulsą“.

„Dėl šios priežasties vartotojai pirks nesveiką maistą dažniau kortele nei mokėdami grynaisiais“, – rašoma 2011 metais Manoj Thomaso, Kalpesho Kaushiko ir Satheeshkumaro Seenivasano atliktame tyrime.

Studijuodami prekių vežimėlių turinį, ekonomistai suprato, kad kredito kortelės turėtojų vežimėliuose didesnė dalis maisto buvo nesveikas. Tokiu būdu, kredito kortelių naudotojai atlaidžiau žiūri į tai, ką valgo.

Kredito kortelės didina pajamų nelygybę

Nesunku suvokti, kad kredito kortelės leidžia mažas pajamas uždirbančioms šeimoms gyventi komfortabilų aukštesnes pajamas užimančių žmonių gyvenimą. Tačiau šioje istorijoje yra keletas problemų.

Pirmiausia šeimoms yra sudaromas vaizdas, kad jos gyvena geriau, nepaisant skolos kaštų ir baudų. Subtiliau kalbant, kreditinės kortelės persiunčia pinigus iš neturtingųjų turtingiesiems ir taip apsunkina padėtį tų, kurie neturi kredito kortelių.

Kredito kortelių administravimo mokesčius prekybininkai perkelia į prekių kainas. Tokiu atveju kainos pakyla netgi tiems, kurie nesinaudoja kredito kortelėmis. Tokie vartotojai paprastai gauna mažesnes pajamas, taigi, jiems našta netgi didesnė. Taigi kreditinės kortelės sukuria pajamų nelygybę tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.