Rusijos interneto komentatorių propagandos armija

Kada tik rašau apie homofobiją Rusijoje, keletas skaitytojų visados palieka komentarus, ginančius šalies elgesį gėjų teisių atžvilgiu:

„Kodėl čia visi kalba apie homofobiją? Mums nejaučiame homofobijos (neracionalios ir nepagrįstos baimės) Rusijos gėjų atžvilgiu. Tai tėra natūralus pasibjaurėjimas iškrypimu ir troškimas apsaugoti savo vaikus nuo jų,“ rašė vienas.

A, suprantu. Jūs nebijote gėjų, tiesiog manote, kad jie šlykštūs. Manau, pats laikas senam riebam paneigimui.

Kitur, tarkime, kai mano straipsniai apie opozicijos veikėjus išverčiami ir paskelbiami Rusijos naujienų portaluose, komentarai darosi visiškai asmeniški ir antisemitiški.

Neimu to pernelyg į širdį – kaip visi žinome, interneto heiteriai nekenčia, – bet matant jų atsakymų keistumą (net jų kolegos pikti komentatoriai dažnai bando juos kiek apraminti), man kyla klausimas, „Kas yra tie žmonės?“

Panašu, dabar turime žinome, iš kur kyla dalis šio nirtumo. Žinoma, neįmanoma atskirti, kieno pagieža nuoširdi, o kam už tai mokama, tačiau bent dalis antivakarietiškų komentarų kyla iš darbuotojų, kuriems Rusijos vyriausybė moka už sėdėjimą kambaryje, interneto naršymą ir kartais šimtų komentarų per dieną, kritikuojančių opoziciją ir giriančių Kremliaus remiamus politikus, rašymą.

Rusijos naujienų svetainė St. Petersburg Times aprašo vienos moters, Natalijos Lvovos, istoriją, kaip rugpjūtį ji atvyko į darbo interviu „prašmatnioje viloje stiklinėmis sienomis” gyvenvietėje šalia Sankt Peterburgo:

„Į mano klausimą apie užduoties techniką – kas tiksliai turėtų būti rašoma komentaruose – jaunas vaikinas koordinatorius, pasakė man trumpai ir aiškiai, kad dabar užimtos dienos ir kad vakar jie visi rašė, remdami [Maskvos dabartinį merą Sergejų] Sobjaniną, o šiandien „šikame ant Navalno“,“ rašė ji savo VKontakte [rusiškas socialinis tinklapis- red.] puslapyje.

Pasak Lvovos, kiekvienas komentatorius per dieną turi parašyti ne mažiau, nei po 100 komentarų, tuo tarpu žmonės kitame kambaryje turėjo parašyti po keturis atsiliepimus per dieną, kurie keliaudavo kitiems darbuotojams, o šie turėdavo kuo plačiau juos paskelbti socialiniuose tinkluose.

Kompanijos, įsikūrusios adresu Lachtos prospektas 131 (Лахтинский проспект) darbuotojams buvo mokama po 1180 rublių (36,50 $) už visą 8 valandų darbo dieną ir gaudavo nemokamus pietus, rašė Lvova.

Rusų žurnalistas, aplankęs tokią komentarų rašyklą, St. Petersburg Internet Research Agency, susitiko su koordinatoriumi, kuris sakė, kad darbas panašus į rašymą apie plaukų džiovintuvą: „Vienintelis skirtumas, kad šis džiovintuvas politinis.“

Tada koordinatorius pateikė tokių rašymų pavyzdį, tarp kurių buvo keletas apie Aleksejų Navalną, Rusijos pagrindinio opozicijos lyderio. Viename rašoma „Navalnas yra mūsų laikų Hitleris“.

Kiti taikosi į JAV:

„Draugai, atsibuskite! Amerika nėra mūsų draugas, o iš tiesų didžiausias priešas!”, rašė vienas tinklaraštininkas. „Už Amerikos šypsenos ir rankos paspaudimo tėra tikslas vykdyti genocidą ir visiškai sunaikinti mūsų šalį.”

Mokami, provyriausybiniai komentatoriai nėra naujas reiškinys Rusijoje, o panaši praktika paplitusi nesuskaičiuojamoje daugybėje kitų šalių. Laisvės internete ataskaitoje, NGO Freedom House rašo, kad tokia praktika pastaruosius porą metų augo, ir dabar nevaržomai klesti 22 iš 60 grupės tikrinamų šalių. Kinija, Bahreinas ir Rusija yra šios praktikos priešakyje (pdf), rašė Freedom House.

Bet kai kurie Rusijos opoicijos žurnalistai nurodo, kad šis trolinimas sukuria vėsinantį poveikį kelioms likusioms šioje šalyje nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms. Kaip opozicijos aktyvistas Vladimiras Volochonskis pasakė St. Petersburg Times, įprasti skaitytojai visiškai nustoja komentuoti naujienas:

„Tokių interneto trolių sukuriamas efektas nėra labai didelis, bet jie padaro tam tikrus forumus beprasmiais, kadangi žmonės nustoja komentuoti straipsnius, kai ten sėdi tokie troliai ir nuolat kuria agresyvią, priešišką atmosferą prieš tuos, kurių nemėgsta. Tai pasakytina apie miesto visų didžiųjų žiniasklaidos priemonių komentavimo sistemas, kurias troliai pradėjo okupuoti jau seniai ir reaguoti į tam tikras naujienas purvų ir įžeidimų srautu. Todėl protingam žmogui ką nors ten komentuoti pasidaro beprasmiška.”

Tačiau sprendžiant iš pastarųjų įvykių, atviros, gyvos ir neužterštos internetinės diskusijos Rusijai mirtinai reikia.

Olga Khazan
www.theatlantic.com