Baigiasi pasirinkimai JAV mirties bausmei

Jei viskas vyks kaip numatyta Ohajuje, Ronaldo Phillipso egzekucija ketvirtadienį bus niūri žymė. Jis bus numarintas dviejų vaistų kokteiliu, kuris niekada nebuvo naudojamas aukščiausiajai bausmei – iš raminamojo vaisto midazolamo ir analgetiko hidromorfono.

Šis atvejis yra platesnės mirties bausmės krizės JAV indikatorius. Valstijos tradiciškai naudodavo nuskausminamuosius vaistus natrio tiopentalį ir pentobarbitalį kartu, kad užtikrintų, jog nuteistieji mirs nepažeidžiant Konstitucijos 8-osios pataisos, draudžiančios „žiaurias ir neįprastas bausmes“. Bet pastaraisiais metais vaistų gamintojai nustojo tiekti šias medžiagas kalėjimams, palikdamos institucijas ieškoti alternatyvų.

Anesteziologas Davidas Waiselis iš Harvardo universiteto nerimauja, kad Phillipsas gali būti nepakankamai nesąmoningas nuo įšvirkščiamo midazolamo, prieš didelės hidromorfono dozės – galinčios sukelti minkštųjų gerklės audinių sukritimą – poveikį. „Tai sukeltų išties siaubingą dusinimo jausmą,“ sako jis.

Spalį Williamui Happui, Floridoje nuteistam žudikui, mirties bausmė buvo įvykdyta, naudojant midazolamą ir du kitus vaistus. Liudininkai sakė, kad merdėjimas buvo ilgesnis ir nuteistasis judėjo dažniau, nei įprasta.

Abejotinas šaltinis

Siekdamos vėl gauti vaistų, jau praėjusių konstitucinį patikrinimą, keletas valstijų, tarp kurių Teksasas, Pietų Dakota ir Džordžija, kreipiasi į abejotiną šaltinį: komponuojančias vaistines. Tokios vaistinės paprastai gamina vaistus žmonėms, pavyzdžiui, norintiems išvengti alerginių reakcijų, bet jų veiklos JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nereguliuoja.

Pernai tokia įstaiga Framinghame, Masačiusetse, paruošė užterštų vaistų partiją, sukėlusią 64 žmonių mirtį. O 2006 metais FDA įspėjo kelias vaistines nustoti gaminti anestetinius kremus, kurių aktyviosios medžiagos stiprumas pavojingai nepastovus.

Toks nenuoseklumas galėtų sukelti bereikalingą kančią vykdant mirties bausmę, sako Deborah Denno iš Fordhamo universiteto Niujorke. „Valstijos bando naujas vaistų kombinacijas ar kombinuotas formas tik todėl, kad jos lengviau prieinamos, o ne dėl to, kad humaniškesnės,“ sako ji.

Blogi viešieji ryšiai

Improvizuotų vaistų protokolų teikiami teisiniai iššūkiai, kaip tekę Ohajui ir Floridai sustabdė kelių valstijų mirties bausmės vykdymo programas. Ir nors 34 valstijose oficialiai tebeleidžiama mirties bausmė – visos naudoja mirtinas injekcijas, – yra ženklų, kad Amerikos visuomenei tai vis nemaloniau. Spalį Gallup atlikta apklausa parodė, kad 60 % amerikiečių mirties bausmę palaiko, tačiau tai yra žemiausias palaikymo lygis nuo 1972 m., kai Aukščiausiojo teismo nutarimu tokia praktika visoje šalyje buvo trumpam pristabdyta.

Komponuojančioms vaistinėms perspektyva būti viešai siejamoms su žudymo vaistų gamyba irgi nevilioja. Spalį, kai pasirodė pranešimai, kad Woodlands Compounding Pharmacy Teksase aprūpino valstijos Kriminalinio teisingumo departamentą pentobarbitaliu, vaistinės savininkas, paprašė vaistus grąžinti.

Komponuojančių vaistinių naudojimas greitai gali visai pasibaigti: dėl pernai išaugusio meningito infekcijų skaičiaus, JAV Kongresas pristatė įstatymą, pagal kurį jos patektų į FDA priežiūrą. Jei įstatymas bus priimtas, mirties bausmės vykdymui naudojamus vaistus norėjusios parduoti vaistinės pakliūtų į varžantį reguliavimo tinklą.

Tad mirties bausmę taikančioms valstijoms liktų nedaug pasirinkimų, nors nepanašu, kad jos lengvai pasiduos, sako Richardas Dieteris iš Mirties bausmė informacijos centro, ne pelno siekiančios grupės iš Vašingtono, DC. „Galiausiai, aukščiausiosios bausmės pabaiga bus susijusi su nekaltumo, nesąžiningumo, augančių kaštų ir nenuspėjamumo problemomis“, sako jis, o ne tik dėl besibaigiančių vaistų.

Alyssa Botelho
New Scientist, 2013-11-12

Žmogiški viščiukų skerdimo metodai

Maždaug 20-ies milijardų kasmet maistui auginamų broilerių gyvenimas yra apgailėtinas – bet naujas paukščių apsvaiginimo prieš mirtį būdas gali bent jau jų baigtį padaryti žmoniškesnę.

Vadinama svaiginimo žemu atmosferos slėgiu (low atmospheric pressure stunning – LAPS), sistema pamėgdžioja tai, kas nutinka, kylant į didelį aukštį. Per 5 minutes oras palaipsniui ištraukiamas iš kameros, kol oro slėgis prilygsta vos 20% išorėje esančio slėgio. Gaudami mažiau deguonies, paukščiai praranda sąmonę. Tai reiškia, kad jie negali jausti skausmo, kai perrėžiamos jų gerklės – tai standartinis jų žudymo būdas.

Technologijos kūrėjai, Techno Catch iš Kosciusko, Misisipės valstijoje, teigia, kad LAPS paukščiams streso nekelia. Nepriklausomi tyrėjai šį teiginį patvirtino.

Gerai žinoma, kad broileriai ne tik auginami ankštai sugrūsti ir antisanitarinėmis sąlygomis, bet jaučia stresą ir ruošiami pjauti. Jie iki 10 valandų nelesinami, siekiant sumažinti išmatų masę jų kūnuose, tada sugaunami, pakabinami žemyn galva ir panardinami į vonią su pajungta elektros srove, kad netektų sąmonės prieš perpjaunant gerkles.

Dar naudojamas paukščių paveikimas anglies dvideginiu ir azotu prieš juos papjaunant, bet taip jie gali imti žiopčioti ir juos gali ištikti hiperventliacija.

LAPS gali suteikti žmogiškesnę alternatyvą. JAV Maisto ir vaistų administracija uždegė jai žalią šviesą ir ją dabar naudoja OK Foods Fort Smithe, Arkanzase. Techno Catch tikisi panašaus patvirtinimo iki šių metų pabaigos sulaukti ir iš Europos Maisto saugos tarnybos.

Šią viltį sustiprino du tyrimai, atlikti Dorothy'ės McKeegan iš Glasgow universiteto, JK, ir praėjusį mėnesį aptarti Londone vykusiame seminare.

Viename tyrime McKeegan fiksavo paukščių streso lygį, vykdydama procesą mažoje kameroje savo laboratorijoje. Kitame ji stebėjo paukščius, perėjusius OK Foods komercinę kamerą (Poultry Science, doi.org/pvn). Abiem atvejais paukščiai prarado sąmonę be jokių fiziologinių streso ženklų.

Elektrokardiogramų rezultatai nerodė padažnėjusio širdies plakimo, o atvirkščiai, plakimas sulėtėjo po maždaug 40 sekundžių nuo 5 minučių ciklo pradžios, kai jie prarado sąmonę. Smegenų aktyvumas rodė, kad paukščiai pamažu, per į miegą panašią būseną, pereina prie smegenų mirties.

„Atrodo, [metodas] suteikia geresnę išeitį paukščiams, palyginus su elektriniu svaiginimu,“ sako Craigas Johnsonas iš Massey universiteto Palmerston North, Naujojoje Zelandijoje, tyręs religinių skerdimo metodų žmogiškumą.

Iš šio būdo privalumų paminėtinas mažesnis viščiukų priežiūros poreikis ir didesnis patikimumas, lyginant su elektriniaismetodais, pažymi Johnsonas. Dar priduria, kad jis turėtų būti ir pigesnis, bei higieniškesnis, kadangi paukščiai neapsidergia. Tai reiškia, kad jų nereikės taip ilgai prieš skerdimą marinti badu.

Techno Catch sako, kad iš principo šis metodas gali būti pritaikytas ir kitiems gyvuliams ir laboratoriniams gyvūnams.

Andy Coghlan
New Scientist,  2942