Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename

Sergėjus – sergantis gėjus, Julija – per tvorą siūlija

2014-01-27

(11)

(2)

(275)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	delfi.lt
Autoriai:	Ieva Urbonaitė-Vainienė

Paskelbta mokslinė publikacija, kurioje išvardyti prie vardų klijuojami prasivardžiavimai.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Gražina Kazlauskienė papasakojo, prie kokių vardų lipte limpa juos palydintys užgaulūs žodeliai ir kokiais vardais galbūt geriau net nevadinti vaikų.

„Labiausiai pasišaipymai limpa prie populiariausių vardų. Vienu metu labai daug pravardžių variantų klijuota prie Justės, senesniais laikais – Daivos vardų. Ypač nuo pašaipų kentėdavo Kristinos, kurios buvo palydimos netgi nešvankiomis, pačiomis negražiausiomis pravardėmis“, - sakė mokslininkė.

Profesorės teigimu, vulgarybes irgi reikia užrašyti: „Mes turime fiksuoti realybę tokią, kokia yra, tačiau tai viešumoje nepublikuojama, lieka archyvuose“.

Aidas ateivis – triūsikų prekeivis

Lietuvių kalbos ir tautosakos instituto išpublikuotame VDU Kultūrų studijų ir etnologijos katedros profesorės G. Kazlauskienės surinktų prasivardžiavimų sąraše – populiariausi vardai su palyda. Pirma pagal abėcėlę - Agnė melagė, Agnė kaip žagrė, Agnė pagnė / Šikną spardė! Agnytė varlytė, smaila tavo nosytė!

Ją seka Aidas ateivis, / Triūsikų prekeivis! Aiva pamaiva / Šoko per kaimą. / Pamatė jautį, / Pradėjo bliauti. / Lindo pro langą, / Praplėšė bambą. / – Oi mamyte, ką daryti? / Kaip tą bambą sulipdyti?

Apie Dainių sakoma: „Dainius saldainis, / Pieniška sriuba. / Akys kaip kukuliai, / Nosis kaip dešra“. Erika - Amerika, turi vyrą isteriką .

Verkia Eglė, dreba lūpa, / Byra ašara kaip pupa. Gintarė jūroj vaikus darė.

Ėjo Gytis per dirvoną / Ir sutiko tarakoną. / Makaroną ant pečių, / Eina šaudyt
vokiečių. / Tik paspaudė automatą, / Pyrst pritriedė pilną batą.

Gražinka pirzinka. Panelė Julija / Per tvorą siūlija. Julius bulius. Kęstorius memorius. Lorka morka. Minde pinde balabaika / Į puoduką nepataika. Dar sakoma: Bėga Mindė paskutinis, / Pilvas kliuksi kaip kiaušinis.

Monika armonika / Gėrė pieną su tonika. Rasa basa, Ilga kasa. / Nusipirksi ryžių, / Važiuosi į Paryžių. Rita, tavo morda kaip plyta. Sandra panda (pandra) salamandra.

Sergėjus – sergantis gėjus. Tadas padas šokoladas. Tomas – jis visai ne ponas, / o kiaulės šonas. Ugnė pugnė. Vaidas – durnius palaidas.

Kuria naujus

Vaikų folklorui priskiriami prasivardžiavimai - gyvas reiškinys. Pasak etnologės G. Kazlauskienės, jų atsiranda vis naujų, todėl visų variantų surinkti net ir neįmanoma.

„Kuo senesnis vardas, tuo daugiau pasišaipymo iš jo variantų, nes jei vardas gyvuoja seniai, galima užrašyti ir tėvų, ir dabartinių vaikų pasišaipymus. Taip susiklosto, kad senesni, populiaresni vardai turi daugiau prasivardžiavimų kūrėjų“, - komentavo mokslininkė.

Skirsto į dvi grupes

Pasišaipymus iš vardų VDU profesorė skirsto į dvi grupes – kai prie vardo priderinamas vienas žodis arba sukuriamas ilgesnis žaismingas tekstelis – mini eilėraštukas.

Paklausta, kokia dalis pasišaipymų užgaulių, kokia linksmų, G. Kazlauskienė sakė, jog yra labai kandžių pasišaipymų, nes prasivardžiavimo paskirtis - ne tik papokštauti, bet ir užgauti, pažeminti, pajuokti vaiką.

„Ne visada vardas palydimas piktai – kartais prasivardžiuojama pokštaujant. Vis dėlto, mokslinėje literatūroje pabrėžiama, jog prasivardžiuojant akcentuojamas šiurkštumas, grubumas“, - sakė pašnekovė.

Pasak profesorės, kalbant apie prasivardžiavimą, patyčios, kurių pagrindu tampa vardai – ne naujas reiškinys. Pavyzdžiui, 1980 metais išleistame akademiniame vaikų liaudines dainų leidinyje buvo skelbti tradiciniai senieji prasivardžiavimai, kurių užrašymai siekia 19 a. pradžią.

„Žinoma, prasivardžiavimai keičiasi, atspindi to meto realijas. Senuosiuose galima rasti ožių, kiaulių, ganymo, kitų dalykų, kuriais vaikai tuomet gyveno, atspindima piemenavimo kasdienybė“, - pasakojo etnologė.

Skrido Gedas į mėnulį ir pritrūko „Pampers Uni“

Paprašyta paminėti modernių, šių dienų realijas atspindinčių prasivardžiavimo pavyzdžių, profesorė minėjo automobilių pavadinimus, egzotiškus gyvūnus (Sandra-Salamandra, Sandra-panda/mums visiems įkanda).

„Kad yra toks gyvūnas kaip panda vaikai sužinojo, pamatę per televizorių ir tada pradėjo kalbėti, atėjo tas žodis į apyvartą. Iš televizinių realijų vienu metu labai išpopuliarėjo „pampersai“ – televizijos ekranai buvo prikimšti jų reklamų, todėl paplito tokie prasivardžiavimai, kaip „Skrido Gedas į mėnulį ir pritrūko „Pampers Uni“, - pasakojo G. Kazlauskienė.

Kaip išrinkti „saugų“ vardą?

Paklausta, kokių vardų vengti tėvams, norintiems apsaugoti atžalas nuo prasivardžiavimo, profesorė negalėjo pasakyti nieko raminančio: „Bet kokiam vardui galima „priklijuoti“ prasivardžiavimą“.

Kai kurias pašiepiančias formules vaikai prikabindavo tiek prie sovietmečiu populiarių vardų, tokias pat kabina ir prie išpopuliarėjusių pastaraisiais metais.

„Pavyzdžiui, anksčiau sakydavo „Gretoška ožka, tarybinė matrioška“, tačiau tą „ošką“ galima prikabinti prie bet kokio mergaitiško vardo“, - pateikė pavyzdį Vytauto Didžiojo universiteto profesorė.
Prasivardžiavimų tekstai saugomi Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros archyve.

Mokslinėje publikacijoje minimų vardų ir prasivardžiavimų variantų sąrašą galite rasti čia.