Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename

Gelbėtojų vadas: ką skęsdamas jaučia žmogus?

2014-08-06

(8)

(15)

(440)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	delfi.lt
Autoriai:	Ieva Urbonaitė-Vainienė

Paklaikusios akys, kuriose atsispindi mirties siaubas – tokį paniką išgyvenančių žmonių paveikslą piešia gyvybes gelbstintys medikai ir gelbėtojai.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Rimtai skendusiųjų teigimu, prigerti nebegalint įkvėpti oro – žiauri mirtis. Jiems antrina ir Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas: „Siaubą išgyvena ne tik patys skęstantieji, bet ir krante likę jų artimieji. Jei žmogaus nepasiseka atgaivinti, tenka kviesti pagalbą ir jiems“.

Pasak gelbėtojo, baisu, kai žmogus prigeria, baisu ir artimiesiems, kurių akivaizdoje tai vyksta. „Man nuolat tenka matyti tokius vaizdus, gaivinti žmones. Tinka tik vienas žodis – siaubinga. Akistatoje su mirtimi atsidūręs žmogus, kai jį ištraukiam, atgaivinam, negali patikėti, kad taip su juo atsitiko. Tačiau pasitaiko ir kurioziškų atvejų“, - pasakojo J. Pirožnikas.

Gaivinant lūžta šonkauliai

Pavyzdžiui, jam yra tekę gaivinti žinomą sportininką, kuris girtas nušoko nuo tilto į jūrą ir užspringęs vandeniu pradėjo skęsti. Ištraukęs jį į krantą ir darydamas netiesioginį širdies masažą, gelbėtojas sulaužė šonkaulius.

„Man nebuvo kitos išeities. Jeigu būčiau neatgaivinęs, tai ir tie šonkauliai nieko nebūtų reiškę“, - kalbėjo J. Pirožnikas, išgelbėtojo apskųstas policijai. Po kiek laiko, DELFI pašnekovo žodžiais, žmogui, matyt, grįžo protas ir jis atsiėmė iš policijos pareiškimą, atsiprašė gelbėtojo ir padėkojo, kad išgelbėjo jam gyvybę.

Kodėl skęsti – baisiausia mirtis

Kodėl sakoma, kad skęsti – baisiausia mirtis? „Aš pats nesu patyręs. Tačiau sunku pamiršti siaubą jų akyse. Panikos apimti žmonės tavęs net nemato, negirdi. Kartais žmogų net turi pradėti skandinti, nes jei agresyvus – tave paskandins ir nei jo išgelbėsi, nei pats išplauksi. Po tokiu žmogumi paneriame, suimame iš už nugaros arba padarom, kad gautų dar vieną gurkšnį, prarastų sąmonę – viskas tam, kad būtų galima jį transportuoti į krantą. Kitaip ir tu nuskęsi, ir jis nuskęs“, - sakė gelbėtojas.

Jeigu į krantą atplukdo nuskendusį žmogų, tenka teikti pagalbą šoko ištiktiems artimiesiems.

„Aš jau galima sakyti esu užsigrūdinęs. O pirmais metais tekdavo po darbo grįžti namo ir kad nusiraminčiau kokį 100 gramų išgerti. Pats visas drebi, atrodo, kartu su skęstančiais jų artimaisiais viską išgyveni“, - sakė J. Pirožnikas.

Siunčia ant trijų raidžių

Gelbėtojas pabrėžė, jog yra visokių žmonių ir ne visi tokią pat kalbą supranta. „Saugodamas gyvybes esu padaręs tokį nusižengimą. Priplaukiau prie žmogaus, ant kurio kaklo auksinė grandinė ir didelis kryžius, aiškinu jam, kad per toli nuėjo, kad čia yra duobės ir rizikuoja nuskęsti, o jis mane siunčia ant trijų raidžių. Sakau, kad esu gelbėtojas, saugau jo gyvybę. Jis vėl mane siunčia. Tada pažiūrėjęs, kad nėra žmonių, išsitraukiau plūdę ir - bumbt jam per galvą. Jis apsisuko ir grįžo į krantą. Reiškia, mes su juo sutarėme. Geriau taip, negu nuskęstų“, - pasakojo J. Pirožnikas.

Gelbėtojas supranta, kad minėtas žmogus galėjo jį apskųsti policijai, kita vertus – tokiu būdu pavyko išvengti nelaimės.

Kokie gelbėtojams ir poilsiautojams bus šie metai, pašnekovas neprognozavo. „Viščiukus skaičiuoja rudenį. Mes suvestinę pateiksime taip pat tik rudenį, baigę darbą“, - sakė Palangos gelbėtojų stoties vadovas.

Baimė prigerti ir kaip jos atsikratyti

Plaukimo trenerei Irenai Janeckajai tenka dirbti su žmonėmis, kurie turėję nemalonių patirčių vandenyje, turi gilių baimių prigerti.

„Po skendimo žmonės bijo panardinti galvą į vandenį, nes prisimena jausmą, kai teko įkvėpti vandens, užspringo ir nebegalėjo kvėpuoti. Kiti po to ilgai negali atsipalaiduoti vandenyje, nei iš šio, nei iš to supanikuoja. Vietoje to, kad išpūstų orą, atsigultų ant vandens ir atsipalaiduotų, tokie žmonės pradeda gaudyti orą neiškvėpdami, todėl nebegali ir įkvėpti - plaučiai būna užpildyti oro. Pradeda blaškytis, nes atrodo, kad nebegali kvėpuoti“, - patirtimi dalijosi trenerė.

Paklausta, kaip kovoti su panika, I. Janeckaja sakė, jog prigerti bijantiems žmonėms per treniruotes užkemša nosis, uždeda akinius, plaukimo kepurėles, kad į ausis, nosį, akis patektų kuo mažiau vandens.

„Kai žmogus pradeda įprasti prie buvimo vandenyje, atsipalaiduoja. Tik reikia priminti, atrodo, paprastą dalyką – kad reikia ramiai, ritmingai kvėpuoti“, - akcentavo trenerė.

Prarado orientaciją

Pašnekovės praktikoje yra buvęs atvejis, kai baseine plaukiantis vyras netyčia ranka užkabino ir panardino moterį. Išsigandusios plaukikės akyse trenerė pamatė siaubą. Ji stengėsi kuo aukščiau iškilti, nors nesiekė kojomis dugno, nebesiorientavo, kurioje pusėje atitvaras, kurį paprastai nesunkiai galima pasiekti ranka.

Pirmas dalykas, kurį įsitvėrusiai į atitvarą moteriai bandė daryti trenerė – atstatyti kvėpavimą, akcentuojant iškvėpimą, o ne įkvėpimą. „Tačiau kai žmogus panikoje, jis nieko negirdi. Reikia ne tik sakyti „iškvėpk per burną“, „įkvėpk per nosį“, bet viską daryti drauge, kad žmogui būtų lengviau koncentruotis į tai, ką daro, o ne į tai, kas nutiko“, - patarė I. Janeckaja.

Anot trenerės, kai žmogus supanikuoja, visada nori kuo aukščiau pasikelti, arba jei šalia yra kitas plaukikas, stengiasi jo griebtis, kad tik paties galva ir pečiai būtų virš vandens.

Kodėl skęsta balose

Skaudžių patirčių turintiems žmonėms trenerė visų pirma pataria susipažinti su vandeniu, pajausti, kaip jis laiko kūną, kas vyksta, kai žmogus įkvepia oro ir kai išpučia, kaip kūnas grimzta.

„Tačiau jei žmogus įsitempęs, nuolat tikrina, ar dar siekia kojomis dugną, geriausia, kad nelįstų giliai į vandenį. Kita vertus, ne veltui sakoma, kad ir baloje galima paskęsti. Kartais žmogus siekia dugną, bet susipina kojos, griūna ant nugaros, pradeda mosikuoti rankomis, pats keldamas bangas, ir supanikavęs gali nuskęsti, nors negilu“, - įspėjo plaukikė.

Tabu prie vandens telkinių

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena prie vandens nepalikti be priežiūros mažamečių vaikų.

Taip pat svarbu nestovėti ir nežaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį – prieplaukose, ant molo krašto, tilto, stataus kranto.

„Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai. Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus“, - primena gelbėtojai.

Nepatartina maudytis iškart po valgio, išgėrus alkoholinių gėrimų.

Pavojinga staiga šokti į vandenį, prieš tai geriau juo apsišlakstyti. Taip pat draudžiama plaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

Kaip elgtis nelaimės atveju

„Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis“, - pataria pareigūnai.

Pamačius skęstantį žmogų, geriausia šaukiant mėginti atkreipti aplinkinių dėmesį ir kviesti gelbėjimo tarnybas telefonu 112.

„Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę. Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti“, - pataria pareigūnai, pabrėždami, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.