Kokia yra algos riba, nuo kurios laimės nebedaugėja?

„Aš minėjau prisisotinimo tašką, nuo kurio laimės nebedaugėja arba daugėja labai lėtai. Mano skaičiavimais, tai buvo maždaug apie 4000 litų vidutinė alga mėnesiui. Čia yra pakankamai tolimas taškas, į kurį turime nueiti. Tada būsime patenkinę pagrindinius bazinius poreikius ir galėsime ieškoti, ką čia veikti toliau su tais pinigais“, - laidoje „Suredaguota ateitis“ pirmadienį kalbėjo R. Kuodis.

Nors ekonomistas ir pažymėjo, kad tokia mėnesinė alga yra pasiekiama, tačiau, kalbant apie nelygybę ir laimės pojūtį, procedūrinį neteisingumą jis įvardijo kaip vieną labiausiai demoralizuojančių faktorių.

„Čia yra kaip reiškinys, kuris veikia kvadratu. Ne tik kad kaimynas turtingesnis, bet, jei jis tą turtą sukaupė neteisėtomis priemonėmis, tas žeidžia dvigubai. Kuo garsūs skandinavai, kodėl ten tas laimingasis kapitalizmas ir ten laimingiausias regionas pasaulyje? Todėl, kad to procedūrinio teisingumo ten yra labai daug. Jeigu kas uždirbo, greičiausiai tą padarė sąžiningai“, - kalbėjo R. Kuodis.

Jis, cituodamas anglų ekonomistą Richardą Layardą, taip pat pažymi, kad žmogus natūraliai lenktyniauja su aplinkiniais ir tam, kad lenktynės, kas daugiau uždirbs, būtų pristabdytos, reikia koordinacinio mechanizmo.

„Layardas sako, kad reikia pakankamai progresyvių mokesčių, kad tu pradėtum susimąstyti, ar tikrai tau verta uždirbus milijoną, uždirbti sekantį, galbūt aukojant kitus dalykus, kurie laimei svarbūs. (...) Šitą reikia riboti išorinėmis priemonėmis – pakankamai stačiais progresiniais mokesčiais, kad žmonės susimąstytų“, - teigė R. Kuodis.

Antras būdas sustabdyti lenktynėms, pažymi ekonomistas, yra skandinaviškas: net jeigu esi turtingas, mėgautis prabanga yra blogo skonio ženklas.