Pamokanti jaunos šeimos istorija: kaip atsiranda 20 000 eurų skola greitiesiems kreditams (Papildyta Bigbank komentaru)

Ukmergėje gyvenantys 25 metų Raimonda ir 23-ejų Narimantas (vardai pakeisti, bet redakcijai žinomi – red. past.) pateko į rimtą bėdą.

Septynių mėnesių dukrą auginančių sutuoktinių skolos greitųjų kreditų įmonėms siekia 16 tūkst. eurų. Dar maždaug 4 tūkst. eurų jie skolingi draugams.

„Kai viską susižiūrėjome, kai susiskaičiavome, patys negalėjome suprasti, kaip tai atsitiko, iš kur?“ – ašarodama pasakoja Raimonda.

Atskleisti savo tapatybės ji nenori, nes apie šeimos finansines bėdas nežino net artimiausi žmonės. Paslaptis ypač uoliai saugoma nuo vyro tėvų, kurie sužinoję apie sūnaus bėdas ne pagelbėtų, bet pradėtų moralizuoti, priekaištai esą nesibaigtų iki gyvenimo galo.

Raimonda uošviams niekada nepatiko, jie neslėpė nepasitenkinimo sūnaus pasirinkimu ir iš esmės manė, kad kurti šeimą jis dar per jaunas. Dvejais metais vyresnę mylimąją Narimantas vedė 22-ejų.

Patyrė nugaros traumą

Narimantas ir Raimonda susipažino mokykloje. Jautė vienas kitam simpatiją, tačiau užmegzti artimesnio ryšio anuomet nesiryžo. Prabėgo ketveri metai, jaunuoliai atsitiktinai susitiko prekybos centre, po to pradėjo susirašinėti internete ir po kelių mėnesių virtualaus bendravimo nusprendė būti pora.

„Rugsėjį pradėjome draugauti, o gruodį apsigyvenome kartu“, – prisimena Raimonda. Sausį ji pasijuto nėščia. Kūdikis buvo neplanuotas, tačiau labai laukiamas.

Kai atliko nėštumo testą, Raimonda turėjo nedarbingumo lapelį, nes darbe keldama sunkų nešulį patyrė nugaros traumą. Pagal gydymo strategiją ji turėjo vartoti vaistus, lankyti mankštas.

„Tačiau gydymas buvo nutrauktas“, – sako ji.

Komplikuotas nėštumas trukdė dirbti

Pirmus tris nėštumo mėnesius Raimonda turėjo biuletenį. Nugarai sustiprėjus ji grįžo į darbą, tačiau nepraėjus nė mėnesiui vėl tapo nedarbinga.

„Pradėdavau kraujuoti, todėl gydytojai paskyrė gulimą režimą – biuletenis. Grįžau į darbą, prasidėjo pilvo skausmai – vėl biuletenis. Visą nėštumą negalėjau normaliai dirbti“, – neslepia moteris.

Su Narimantu ji susituokė birželį: „Vyras buvo prieš tai, kad vaikas gimtų ne santuokoje, norėjo, kad šeimyninis gyvenimas būtų sutvarkytas.“ Dukters pora susilaukė spalį.

Užburtas ratas ėmė suktis

Sveikatos problemos neapleido ne tik Raimondos. Sporto klube patirtą nugaros ir kojos traumą Narimantui teko gydytis apie keturis mėnesius. Tuo metu nedarbingumo išmokos buvo negrąžintos į ikikrizinį lygį, todėl šeimos biudžetas smarkiai susitraukė, o išlaidos – net išaugo.

„Kūdikiui reikėjo sauskelnių ir daugybės kitų dalykų, vyrui – vaistų ir vitaminų“, – kalba Raimonda.

Be to, jau tada šeima turėjo bent pora paskolų. 5 tūkst. litų vartotojišką paskolą iš banko Raimonda buvo paėmusi dar prieš sutikdama Narimantą.

Mergina norėjo pagelbėti tėvams: tėvas buvo netekęs darbo, o šeimai žūtbūt reikėjo atnaujinti buitinę techniką. Už paskolintus pinigus Raimonda pirko viryklę, šaldytuvą ir skalbimo mašiną.

Antrą paskolą teko imti jau savo gerovei. Buto, kurį nuomojosi Raimonda ir Narimantas, šeimininkė pareikalavo, kad pora jį suremontuotų. Antraip ji nebūtų pasirašiusi ilgalaikės nuomos sutarties.

„Po vyro traumos pinigų labai trūko. Nusprendėme imti greitąjį kreditą, kad bankui padengtume mėnesines įmokas“, – atsidūsta Raimonda. Užburtas ratas ėmė suktis.

Pajamos mažesnės už įmokų sumas

Narimantas dirba fabrike. Darbdaviai lyg ir žadėdavo jam pakelti atlyginimą, tačiau biuletenis šiuos planus sugriovė, o pinigų nuolat trūko.

Atsitiko taip, kad šiandien vien Raimondos vardu paimti penki greitieji kreditai. Antra tiek turi ir Narimantas. Pora net negali sau leisti gyventi nuomotame bute – persikėlė pas Raimondos tėvus.

„Mūsų mėnesinės įmokos siekia apie 600–700 eurų, kai pajamos sudaro vos 500 eurų“, – skaičiuoja Raimonda.

Šeima kone kasdien sulaukia kreditorių skambučių ir klausimų, kada bus pinigai.

„O mes nežinome, nes, kiek prašėme pagalbos, nesulaukėme. Antstoliams mūsų dar neperdavė, bet, tiesą sakant, jie neturėtų, ką iš mūsų paimti, nes mes nieko neturime“, – svarsto Raimonda.

Dalį šeimos įsipareigojimų jau refinansavo „BigBank“: „Skolinomės 3,5 tūkst. eurų, o galutinėje sumoje turėsime sumokėti dvigubai – apie 7 tūkst. eurų.“

Prašo beprocentės paskolos dešimčiai metų

Prašant kredito pinigai į Raimondos sąskaitą įkrisdavo per 15–20 minučių. Moteris tikino prašymą pildžiusi sąžiningai: deklaruodavo ir šeimos pajamas, ir asmeninius įsipareigojimus.

„Nebūtų davę, nebūtume ir ėmę. Kita vertus, aišku, esame ir patys kalti – pernelyg optimistiškai vertinome savo galimybes, manėme, kad gyvenimas tik gerės, pajamos augs“, – prisipažįsta Raimonda.

Išsisukti nuo atsakomybės ji nenori – labiau už viską trokšta išsikapstyti iš skolų liūno ir pradėti viską iš naujo.

„Kad išgyventume, įsipareigojimams galime skirti apie 200 eurų per mėnesį“, – konstatuoja.

Raimonda ir Narimantas kreipiasi į visuomenę su prašymu padėti. Jie neprašo duoti pinigų. Nesitiki, kad atsiras turtingas dėdulė, kuris padengs skolas.

„Mes neprašome aukoti – prašome paskolinti. Galbūt atsirastų žmogus, kuris sutiktų paskolinti 20 tūkst. eurų dešimčiai metų – mes grąžintume po 200 eurų kas mėnesį. Pasirašytume notaro patvirtintą sutartį, kad grąžintume pinigus“, – samprotauja Raimonda.

Ji įsitikinusi, kad tokiu būdu pavyktų stabilizuoti šeimos biudžetą ir pamažu išbristi iš skolų.

Giminaičių, galinčių padėti, šeima esą neturi – visi gyvena nuo algos iki algos, be to, ir patys turi įsipareigojimų bankams.

„Tai mudviejų su vyru problema ir turime kapstytis. Jis prašys vieno žmogaus, kad paimtų kartu į Norvegiją – gal ten pavyktų užsidirbti. Aš jau nebežinau, ko griebtis: vartoju raminamuosius, nuo nervų dilgėlinė pradėjo berti. Norime skolas atiduoti, kad nekabėtų virš galvų kaip Damoklo kardas“, – ašarų neslėpė Raimonda.

Su įsipareigojimas nesusidoroja mažuma?

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas Liutauras Valickas, neseniai 15min.lt komentavęs kitą skolose skęstančios greitųjų kreditų bendrovių klientės atvejį, pabrėžė, kad kredito sandoris vyksta tarp dviejų sąmoningų subjektų.

Jis pažymėjo, kad greitųjų kreditų paslaugomis naudojasi tūkstančiai klientų, su įsipareigojimais nesusitvarko esą tik keli procentai.

Kiekvienu atveju kliento problemos sprendžiamos individualiai.

„Žmonės, kurie susiduria su problemomis grąžinant kreditą, manosi, kad juos apgavo, pažeidė jų teises ir interesus, tegul pirmiausia kreipiasi į asociaciją. Jei tai bus asociacijos įmonės, bandome tarpininkauti, jei ne asociacijos – nemokamai suteikiame teisinę konsultaciją, kaip galima spęsti problemą, ko prašyti ir ko realiai tikėtis“, – kalbėjo L.Valickas ir kilus neaiškumų pasiūlė informacijos ieškoti internetinėje svetainėje apiekredita.lt.

Viena iš išeičių - refinansavimas

Išgirdęs šią situaciją, savo komentarą portalui technologijos.lt atsiuntė „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas:

„Dažniausiai besikreipiantys dėl paskolos refinansavimo vienu metu turi įsipareigojimų net kelioms greitųjų kreditų bendrovėms. Ši paslauga skirta palengvinti įsiskolinimų naštą – padengti turimus kreditus pervedant lėšas į kreditorių sąskaitas ir taip sumažinti kreditorių skaičių iki vieno. Kadangi paskolų teikimo paslaugas, mūsų duomenimis, dažniausiu atveju teikiame pigiau nei greitųjų kreditų bendrovės, klientui neretai padedame susimažinti paskolų įmokas trečdaliu ar daugiau.

Nepaisant to, imdamas bet kokią paskolą žmogus turi racionaliai įvertinti savo finansines galimybes. Klientams visuomet pabrėžiame būtinybę gerai įsigilinti į paskolos suteikimo sąlygas ir įsitikinti, kad visi prisiimami įsipareigojimai yra aiškūs. Savo ruožtu prieš suteikdami paskolą taip pat įsitikiname, kad iš mūsų vartotojas gavo visą informaciją apie įmokų mokėjimo tvarką.“

Reklama: paskolų refinansavimas