Iš pirmų lūpų: kaip su piratais kovoja laivų kapitonai ir ką daro piratai, laive išvydę Lietuvos karius

Prie 200 metrų ilgio Vokietijos įmonei priklausančio krovininio laivo „Fritz Schoening“, plaukusio Indijos vandenyne netoli egzotišku grožiu viliojančios ir turistų pamėgtos Madagaskaro salos, pribirbė keturios motorinės valtys.

Kiekvienoje jų buvo po septynis ginkluotus vyrus. Pasigirdo šūviai – jie turėjo išgąsdinti laivo įgulą.

Tačiau lietuvis kapitonas Juozas Liepuonius ir kiti įgulos nariai nė neketino atiduoti laivo piratams. Vyrai čiupo vandens patranką ir ją nukreipė į užpuolikus aukšto spaudimo srovę.

Vieną plastikinę valtį vandens šūvis sudraskė į gabalus. Kitose valtyse likę užpuolikai toliau šaudė į krovininį laivą – į septynių metrų aukščio korpusą buvo paleisti 26 šūviai.

Krovininio laivo įgula su vandens patranka kovojo taip atkakliai, kad piratams pagaliau teko atsitraukti.

„Jeigu piratų paleista raketa nepataiko į kapitono tiltelį ir nesugadina valdymo įrangos, tada galima apsiginti“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo jau du dešimtmečius laivus per pasaulio vandenynus vedantis J.Liepuonius, gerai pamenantis 2011 metais prie Madagaskaro įvykusį užpuolimą.

Patyręs jūrų vilkas net dešimt kartų buvo akis į akį susidūręs su piratais ir gerai žino, kokie jie pavojingi ir kodėl grobia įkaitus.

Todėl kapitonas sunerimo išgirdęs, kad prie Nigerijos krantų spalio 19-osios vakarą buvo užpultas laivas „Solarte“ ir paimti keturi įkaitai – du Lietuvos ir du Ukrainos piliečiai.

Kapitonas neabejoja – įgulos nariai pagrobti dėl išpirkos.

Saugo ir prabangias jachtas

Rusijos kompanijai priklausantis krovininis laivas „Solarte“, kuriame iš viso dirbo 16 Lietuvos piliečių, praėjusią savaitę buvo apšaudytas ir užgrobtas netoli Port Harkorto uosto.

Penkiolika įgulos narių pasislėpė ir užsirakino mašinų skyriuje, o likusius ant denio piratai paėmė įkaitais – jų likimas iki šiol dar nebuvo žinomas.

Port Harkorto uostą ir Nigerijos piratų įpročius kapitonas J.Liepuonius puikiai pažįsta: „Nigerijos piratai įžūlesni nei Somalio.

Nigerijoje pilna įvairių grupuočių. Kartais kokiai nors genčiai, gyvenančiai džiunglėse, prireikia pinigų ir ji pasiunčia savo vyrus į jūrą grobti.“

Piratai iš karto laivo nepuola. Iš pradžių jie žvalgosi, ar ant denio nėra ginkluotos apsaugos. Nusikaltėliai dažnai apsimeta žvejais, kartais priplaukia ir paprašo vandens.

„Daug metų plaukioju jūroje, mane sunku apgauti. Kai priplaukia žvejai, atidžiai stebiu, ar jie neturi ginklų. Dažniausiai ginklai būna paslėpti, bet gerai įsižiūrėjęs juos vis tiek pamatau“, – aiškino kapitonas.

Kartais piratai būna tokie įžūlūs, kad nepaiso net ginkluotų apsaugininkų, – provokuoja juos iššaudyti visą apkabą, o tada puola.

Šiuo metu lietuvis vadovauja britų saugos bendrovės „Sea Marshals“ laivo „Stern“ įgulai, nuolat susiduriančiai su piratais. Apsaugos laive dar dirba britai, olandai ir čilietis.

Buvusiame kariniame laive sumontuota šiuolaikinė įranga, padedanti apginti nuo užpuolikų krovininius laivus, naftos tanklaivius, prabangias jachtas.

Laive yra ir greitaeigiai kateriai, galintys lėkti 70 mazgų per valandą greičiu.

„Tokiais kateriais pavyti piratus mums nėra sunku, jiems nepavyksta pasprukti“, – teigė lietuvis.

Laivu „Stern“ apsaugos būriai pasiekia krovininius laivus ir lydi juos pavojingais jūros keliais. Už savaitę trunkančią palydą laivo savininkai sumoka bendrovei „Sea Marshals“ apie 30–50 tūkstančių JAV dolerių.

Salose slepiasi nusikaltėliai

Šią savaitę laivas „Stern“ praleido Maltos uoste. J.Liepuonius su įgula jį ruošė naujai kelionei Maldyvų link. Iš Maltos jie išvyksta jau šį savaitgalį.

Nors turistai egzotiškas Maldyvų salas su puikiais viešbučiais vadina įsimylėjėlių rojumi, lietuvis kapitonas ten vyks ne romantiškai poilsiauti.

Maldyvams priklauso apie 1200 salų. Ne visose jų pastatyti prabangūs viešbučiai turistams, yra nemažai ir negyvenamų salų. Tokiose slepiasi įvairaus plauko nusikaltėliai, puldinėjantys ne tik krovininius laivus, bet ir poilsiautojų jachtas.

„Dabar mūsų komanda gavo užduotį vykti lydėti pro Maldyvus plaukiančių laivų, kurie paprašė apsaugos“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino J.Liepuonius.

Ginklai iš diktatoriaus bazių

Šiuolaikiniai piratai labai skiriasi nuo pirmtakų, romantiškai aprašytų istoriniuose romanuose.

Prie Afrikos krantų, Pietryčių Azijoje, Pietų Amerikoje siaučiantys užpuolikai nebemosuoja kardais, o turi šiuolaikinių šaunamųjų ginklų.

Kai 2011-ųjų pabaigoje buvo nuverstas Libijos diktatorius Muammaras Gaddafi, juodąją rinką užplūdo ginklai iš tos šalies karinių bazių – granatsvaidžiai ir kulkosvaidžiai.

„Piratai jau ginkluojasi nebe kinišku šlamštu, o šiuolaikiniais ginklais, dabar yra prisipirkę net raketų“, – teigė britų apsaugos laivui „Stern“ vadovaujantis lietuvis.

Tačiau ir pats kapitonas bei jo komanda puikiai išmano ginklus ir priemones, padedančias apsiginti nuo piratų.

Kai kurie krovininiai laivai iš anksto parengiami taip, kad į juos nepakliūtų piratai.

Iš Urugvajaus į Iraną ryžius plukdžiusio laivo įgulai J.Liepuonius liepė apvynioti kraštą spygliuota viela. Kartais laivai apjuosiami aukštosios įtampos laidais.

„Paleidžiama 440 voltų srovė – tokia piratus gerai pakratytų“, – patikimą apsaugos būdą atskleidė pašnekovas.

Laivams saugoti neseniai imti naudoti ir įrenginiai, skleidžiantys ultragarsą – aukšto dažnio garsus, negirdimus žmogui. Kai kuriose šalyse pareigūnai tokius įrenginius naudoja demonstrantams vaikyti.

Ultragarsą skleidžianti įranga sumontuojama ant denio, jos spindulys nukreipiamas toliau nuo laivo. Į tą teritoriją įplaukę nusikaltėliai ima jausti vibraciją, tačiau nesuvokia, kas vyksta. Kai kuriems piratams paleidžia vidurius.

Lietuvos karių misijos

„Anksčiau laivams itin pavojingi buvo Somalio piratai. Kai nuo 2008 metų Adeno įlankoje ir Indijos vandenyne ėmė patruliuoti antipiratinėje operacijoje ATALANTA dalyvaujantys kariai, padėtis pasikeitė, piratai išsislapstė“, – pasakojo ką tik iš tarptautinės misijos prie Somalio grįžęs kapitonas leitenantas Piotras Dukelis.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas penkis mėnesius dirbo operatyviniu budėtoju Ispanijos karo laive „Galicia“ – čia buvo įsikūrusi priešakinė vadavietė. Joje dirbo kariai iš trylikos Europos Sąjungos šalių.

„Ten vyko ne pratybos, o tikros pavojingos operacijos. Darbo krūvis buvo nemažas“, – pripažino 31 metų P.Dukelis.

Nors antipiratinės operacijos dalyviai nuolat buvo šalia pavojaus, karininkas baiminosi vienintelio – kad nepadarytų klaidų, nes nuo jo darbo priklausė ir kituose laivuose dirbančių karių sėkmė.

Daug Adeno įlankoje ir didelėje dalyje Indijos vandenyno anksčiau siautusių Somalio piratų per kelerius operacijos metus buvo nuginkluota. Pagrindinis prekybinis jūrų kelias į Europą tapo gerokai saugesnis.

Vis dėlto per penkis P.Dukelio darbo mėnesius Ispanijos karo laive netrūko įtemptų dienų, kai kariams teko skubiai bėgti į kovinius postus.

„Dažniausiai piratai pagrobia įkaitus ir už juos prašo nemažų išpirkų. Ką jiems veikti su kroviniais – į motorines valtis sukrauti sunku, o dar reikėtų rasti kam parduoti“, – piratų tikslus atskleidė į Klaipėdą iš pavojingo regiono sugrįžęs karininkas.

Pamatę karius meta ginklus

Dabar Europos Sąjungos antipiratinėje operacijoje ATALANTA dalyvauja du laivai ir du orlaiviai bei 890 karių iš 22 šalių, tarp jų – ir ES nepriklausančios Juodkalnijos bei Serbijos.

Jiems diriguoja Jungtinės Karalystės mieste Nortvude įsikūrusi vadavietė, kurioje dirba lietuvis kapitonas leitenantas Donatas Gečas.

„ES karinis jūrų laivynas nuo Somalio piratų atakų saugo Pasaulinės maisto programos laivus.

Kai piratai pamato mūsų karius, niekada nesipriešina – išmeta per bortą ginklus, kopėčias ir pasiduoda. Europos Sąjunga yra pasirašiusi teisinio perdavimo sutartis su Seišeliais, Mauricijumi, Tanzanija. 154 įtariamieji jau yra perduoti tų šalių pareigūnams.

Nors prie Somalio krantų gerokai ramiau, grėsmė išliko, nes piratai siekia vėl užsiimti nusikalstama pelninga veikla“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo centrinėje vadavietėje Nortvude dirbantis D.Gečas.

Kapitonas leitenantas pasakojo, kad piratai būna gerai organizuoti, veikia pagal tą pačią schemą. Jie užgrobia laivą ir įgulą, nuplukdo laivą kur nors prie Somalio krantų ir paprašo už jį išpirkos.

Piratai turi ir motorinių valčių, ir užgrobtų mažų žvejybinių laivų – šiuos naudoja kaip bazes, į kurias prikrauna maisto, vandens, degalų, amunicijos.

Turėdami tokias bazes ir greitaeiges valtis jie rengia išpuolius ir toliau nuo Somalio krantų.

„Piratų lyderiai per šešerius metus susižėrė apie 350 milijonų JAV dolerių.

Už sėkmingą operaciją vienam piratui gali nubyrėti 30 tūkstančių dolerių“, – nusikaltėlių uždarbį atskleidė D.Gečas.

Padėjo piratų įkaitams

„Lietuvos rytui“ pavyko susisiekti su Afrikoje antipiratinėje operacijoje ATALANTA šiuo metu dalyvaujančiais lietuviais.

Šešiolika Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų karių, įsikūrusių Džibučio jūrų uoste, nuo rugpjūčio 5 dienos saugo Pasaulio maisto programoje dalyvaujantį laivą „MV DOURO“.

108 metrų ilgio krovininis laivas su Kipro vėliava plaukioja Adeno įlankoje ir Indijos vandenyne netoli Somalio.

Lietuvių saugomas laivas gabena maisto krovinius – sojų sėklų, miltų ir kukurūzų maišus, aliejaus statines, geriamojo vandens talpyklas.

Kartais yra gabenami ir maisto programos fondo vagonėliai su ten įrengtais darbo biurais, taip pat automobiliai, valtys.

Į Somalio uostą atgabentas maistas išdalijamas sunkiai gyvenantiems tos šalies gyventojams.

„Apsaugos operacija vykdoma padidintos rizikos regione, todėl čia mūsų saugomo laivo tyko nemažai pavojų. Bet esame pasiruošę greitai sureaguoti į ginkluotą ataką ar mėginimą užpulti. O piratai gali pulti bet kada“, – pasakojo Džibutyje antipiratinėje operacijoje dalyvaujantis kapitonas leitenantas Mindaugas Žukas.

ATALANTA pajėgos neseniai padėjo Irano žvejybinio laivo įgulai, ištrūkusiai iš piratų gniaužtų. Kelis mėnesius piratų nelaisvėje prabuvusiems jūrininkams pavyko pabėgti į jūrą, o čia jiems į pagalbą atskubėjo kariai.

„Jūroje atpažinti piratus ir atskirti juos nuo paprastų žvejų labai sunku – nusikaltėliai stengiasi gerai užsimaskuoti“, – tvirtino M.Žukas.

Beveik tris mėnesius prie Afrikos krantų patruliuojantys lietuviai gerai pažįsta piratų siekius.

Vieni laivų užpuolikai būna pavieniai plėšikai ir ieško grobio, kurį galima lengvai parduoti. Tokie būna ginkluoti peiliais, lazdomis.

Tačiau kiti piratai veikia kaip gerai organizuota ir ginkluota grupė – jie yra tik vykdytojai, kuriems vadovauja nusikalstamų susivienijimų vadai. Tokiems laivų grobimas yra tapęs nešvariu verslu, iš kurio jie pragyvena.

Tarp užpultų jūrininkų – ir sužeistasis

• Lietuviai ar Lietuvos laivų įgulų nariai ne kartą yra patekę į piratų rankas.
• 1998 m. gegužės 10-osios naktį Indijos vandenyne buvo užpultas motorlaivis „Algirdas“. Laivo vyresnysis mechanikas, pamatęs užpuolikus, puolė bėgti ir buvo peršautas. Kitus įgulos narius piratai paguldė ant žemės, surakino antrankiais ir prirakino prie šildytuvų bei kitų nepajudinamų įrenginių. Dėl nežinomos priežasties švintant užpuolikai laivą skubiai paliko. Prieš tai jie apšaudė aparatūrą vairinėje.
• 2009 metų rugpjūčio 3 dieną iš „Limarko“ laivininkystės kompanijai priklausančio laivo „Saturnas“ Nigerijos pakrantėje ginkluoti užpuolikai įkaitais paėmė 5 iš 14 įgulos narių. Sergejus Triškinas, Aleksandras Alatyrcevas, Vladimiras Blazevičius, Vladas Keršys ir Aleksandras Solovjovas buvo išlaisvinti po vienuolikos dienų.
• 2010 metų gegužės 16 dieną prie Kamerūno krantų užpuolus tai pačiai kompanijai priklausantį laivą „Argo“ pagrobtas jo kapitonas Dmitrijus Baškirovas. Apie Lietuvos piliečio išlaisvinimą pranešta liepos 4 dieną.
• 2010 metų liepos 2 dieną prie Nigerijos krantų užpultas vokiečių laivas, plaukiojantis su Antigvos ir Barbudos vėliava. 12 paimtų įkaitų, tarp jų ir Lietuvos pilietis Aleksejus Sysojus, išlaisvinti liepos 4-ąją.

Laivų įgulos negali turėti ginklų

• 2014 metais per 5 tūkst. jūrininkų buvo susidūrę su piratais.
• Tarptautinė teisė draudžia prekybinių ir žvejybinių laivų įguloms turėti ginklų, tad piratai tuo naudojasi.
• Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža teigė, kad piratai įgulos narius grobia dėl didelės išpirkos.
• „2009 metais buvo pareikalauta išpirkos. Nors įmonės atstovai teigė, kad nemokėjo, manau, išpirka buvo sumokėta. 2010 m. buvo pagrobti Lietuvos ir Rusijos jūreiviai. Rusų profsąjungų duomenimis, rusai sumokėjo labai daug išpirkdami jūrininkus. Sumos buvo labai didelės“, – teigė P.Bekėža.
• Patyręs jūrininkas mano, kad piratų veiklai diriguoja nematomi vadai: „Yra atidirbtos schemos, kurioms kažkas vadovauja. Tas pat dabar vyksta su Europą užplūdusiais pabėgėliais.“