Vidutinis darbo valandų skaičius per savaitę nepasikeitė nuo 1980 metų, tačiau gyvenimo tempas tapo beprotiškas. Kodėl?

Žmonės po 100 metų tik labiau skundžiasi, kad jie yra įsitempę ir dirba daugiau. Užsienio knygų lentynose mirga knygos „Busier than Ever“ („Užimti daugiau nei kada nors“), „Work Without End“ („Darbas be pabaigos“) ir pan. Nuolat skubančių ir streso paveiktų žmonių skaičius tik didėja. Jungtinėse Amerikos Valstijose 1965 metais tokių buvo 24 proc., o 2004 metais – jau 34 proc. Daugelis žmonių skundžiasi, kad dirba labai daug, nors kai kurie gerokai pervertina savo darbo laiko trukmę.

Kaip žmonės dirba ir ilsisi, priklauso nuo kiekvienos šalies kultūrinių skirtumų. Lietuva daugeliu dalykų labai neišsiskiria iš kitų Europos šalių. Kas būdinga Europai, tas būdinga ir Lietuvai, išskyrus vieną dalyką – Lietuva išsiskiria daugiausia Europoje išgerto alkoholio kiekiu. Kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus išgeria 14 litrų gryno alkoholio. 

Prisiminkime aritmetiką: 14 litrų gryno alkoholio reiškia apie 30 litrų 40 laipsnių stiprumo degtinės, arba 60 puslitrinių butelių, arba trys kibirai degtinės. Kadangi aš ir dar daug kas degtinės negeria, tai kažkas jos išgeria dvigubai daugiau, t.y. 6 kibirus degtinės per metus. Po to seka smurtas, žudynės. Ar dar kur nors yra šalis, kurioje Seimo nariai girti šlitinėja Seime ar oro uoste? Argi tie žmonės galvoja apie darbą, šeimą ir poilsį, ar gyvenimas jiems netapo beprotnamiu? Bet pakalbėkime apie normalius žmones, į gyvenimą žiūrinčius ne per butelio stiklą.

Sociologas Jonathanas Gershuny su kolegomis iš Oksfordo universiteto (Didžioji Britanija) panoro sužinoti, ar žmonės dabar dirba daugiau nei prieš 40 metų. Jis nustatė, kad nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Europoje dauguma žmonių dabar nedirba daugiau nei anksčiau. Tik dvi demografinės žmonių grupės dirba daugiau: tai – vieniši tėvai ir gerą išsimokslinimą turintys profesionalai, turintys mažus vaikus. Pagal juos žiniasklaida ir sukuria nuomonę, kad gyvenimas visiems yra labiau užimtas. Be to, keičiasi požiūris į darbą ir laisvalaikį. 

Devynioliktame amžiuje Europoje turėjimas daug laisvo laiko reiškė priklausymą aukštuomenei. Vienas filosofas apie 1840 metus aprašė žmonių grupę Paryžiuje, kurie turėjo tiek daug laisvo laiko, kad buvo madinga vedžioti vėžlį už pasaitėlio arkų galerijose.

XXI amžiuje padėtis tapo priešinga. Būti užimtam yra privilegijuotos socialinės padėties ženklas, garbės simbolis. Susitikę pažįstamą dažnai pabrėžiame, kad esame užimti. Tie, kurie sako, kad neturi ką veikti ir tik vėpso į televizoriaus ekraną, neatrodo rimti. Atsiradus kompiuteriams, daugelio kanalų televizijai ir išmaniesiems telefonams, žmonės jaučiasi daugiau užimti dėl pasikeitusio gyvenimo būdo. Kai kurie taip įninka į kompiuterius, kad net praranda darbą, šeimą, būstą ir miegą.

Minėti Oksfordo tyrėjai nusprendė išsiaiškinti, kaip žmonės leidžia laiką Vakarų pasaulio šalyse – kiek jie dirba, miega, žaidžia, kiek laiko skiria šeimai ir vaikams, bendravimui su kitais. Jie surinko informaciją iš 30 šalių, sudarę 850 tūkst. žmonių dienos režimus. Ta informacija padeda atsakyti į daugybę keblių mokslinių ir sociologinių klausimų apie modernaus gyvenimo paradoksą. 

Yra paplitusi nuomonė, kad gyvenimas dabar tapo sudėtingesnis nei anksčiau dėl darbo pobūdį pakeitusių technologijų, dėl pasikeitusių šeimos ir namų ruošos papročių, dėl plūstančios informacijos išmaniaisiais telefonais ir elektroniniais laiškais. Tačiau tyrimai parodė, kad daugumoje šalių vidutinis darbo valandų skaičius per savaitę nepasikeitė nuo 1980 metų. 

Technologijos palengvino žmonių gyvenimą, jos dabar leidžia dirbti mažiau ir turėti daugiau. Prisiminkime, kiek daug ir kaip sunkiai dirbo mūsų tėvai ir protėviai. Gyvenimas turėjo tapti lengvesnis ir gražesnis, o jis tapo beprotišku – lengviau gyvendami kai kurie žmonės geria, žudosi ir parazituoja. Technologijos kai kuriuos žmones pavertė savo tarnais. Dabar robotus kuriame, bet dar šiame šimtmetyje jie taps protingesni už mus bejausmiai ir bedvasiai žmonių valdovai.

Apie 2000 metus daugelis šalių pradėjo rinkti duomenis apie tai, kaip žmonės leidžia savo laiką. Tokie duomenys tapo reikalingi ekonomikai ir žmonių gerovės supratimui. Paaiškėjo, kad dabar tėvai, išlaisvinti nuo daugelio sunkių darbų ir namų ruošos, skiria daugiau laiko vaikams nei jie skyrė 1960 ir 1970 metais. Daugiau laiko vaikams skiria geresnį išsilavinimą turintys tėvai. Be to, moterys 2010 metais skyrė apie 12 valandų per savaitę mažiau namų ruošai nei 1965 metais ir daugiau skyrė sėdimiems pomėgiams, pavyzdžiui, kompiuteriui. Todėl moterys dabar sudegina apie 130 kilokalorijų per dieną mažiau nei 1960 metais, dėl to kai kuriose šalyse didėja moterų nutukimas. Madinga mankšta gimnastikos salėse sudegina nedaug kalorijų lyginant su darbu ar vaikų priežiūra, nes jie trunka ilgiau.

Žmonių gyvenimui palengvinti sukurtos technologijos verčia jį tik daugiau beprotišku. Dėl jo kyla vis daugiau klausimų ir lieka vis mažiau laisvo laiko. Mokslo ir technologijų valdomame pasaulyje viskam laiko reikia daug daugiau nei J. M. Keynes 15 valandų per savaitę. Bet mokslininkai mano, kad teisingai suplanavus darbo ir poilsio režimą, viską galima padaryti laiku, nes Žemė labai stabiliai sukasi apie savo ašį, todėl paros trukmė nepakito.

Jonas Grigas