Legendinę, visame pasaulyje išplitusią V. Putino nuotrauką padaręs fotografas: tai visa istorija, kurios niekaip nepamiršiu

Vaizdo įraše fotografas paaiškina, kaip vyko darbas su V. Putinu ir džiaugiasi, kad jo daryta portretinė Rusijos prezidento nuotrauka tapo savotišku pareiškimu, iliustruojančiu „viską, kas Rusijoje ne taip su valdžia ir politine galia“.

„Mane palydėjo į jo darbo kabinetą. Ten įsirengiau mažą improvizuotą fotostudiją. Atsidaro durys ir pro jas ryžtingai įžengia pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ne vienas - kartu su dviem vertėjais, keturiais ar penkiais patarėjais politikos klausimais ir būreliu įspūdingo stoto vyrukų. Žinote, plikai skustomis galvomis, randuoti, tokie kieti vyrukai.

Aš jam ir sakau: „Pone prezidente, Rusija – didi šalis. Man didelė garbė būti čia ir daryti tai, ką darau“. Išdrįsau pasakyti prezidentui turįs klausimą. Vertėjai tai sušnibždėjo jam į ausį. Atsisuko į mane: „Ir kas tai per klausimas, pone Platone?“. Prabilau: „Aš – britas. Dievinu „The Beatles“. O jūs?“.

Jis pasisuko į savo žmones, pažvelgė į savo patarėjus ir rusiškai jiems visiems nurodė skubiai nešdintis iš kabineto. Skubiai! Visi nedelsiant apsisuko ant kulno ir pasišalino. Taigi kabinete likau aš, V. Putinas ir jo sunkiasvoriai. Rusijos prezidentas pasisuko į mano pusę ir nepriekaištinga anglų kalba man pareiškė: „Dievinu „The Beatles“.

Šis kultūrinis ryšys, užsimezgęs per popmuziką, man suteikė galimybę tinkamai atlikti savo darbą, radome bendrą kalbą, gavau tiesą. Tiesa ta, kad veidas, kurį fotografavau, yra tas šaltas galios ir valdžios Rusijoje veidas. Tada jis atsisėdo į krėslą ir pademonstravo man visą savo galią.

Man vėliau perdavė, kad nuotraukos jam patiko. Nuo Rusijos prezidento netgi gaudavau atvirukų Kalėdų proga. Mane labiausiai stebina tai, kad jo opozicija tą portretinę nuotrauką ėmėsi naudoti plakatuose, norėdami pademonstruoti viską, kas Rusijoje ne taip su valdžia ir politine galia.

Žmogaus teisių gynėjai, kovotojai už LGBT teises, visos iki vienos Rusijos miestų gatvėse vykstančios demonstracijos, įvairios kampanijos – visų jų organizatoriai naudoja mano nuotrauką. Ji tapo savotišku simboliu. Tai didžiausias ir svarbiausias įvertinimas, apdovanojimas, kokį tik gali gauti fotografas. Taigi... Kalėdinių atvirukų nuo Rusijos prezidento nebegaunu“, – apie pažintį su Rusijos prezidentu 2007 metais pasakoja fotografas.