Lietuva traukiasi: dėl emigracijos mažėja vandens suvartojimas

„Šie vartotojai – daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų gyventojai. Sutartys dėl paslaugų tiekimo nutraukiamos, kai Lietuvą palieka visa šeima. Jei skaičiuotume, kad viename būste vidutiniškai gyvena 4 žmonės, gautume apie 25 tūkst. gyventojų. Kaip žinia, pernai iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių. Tai, manau viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl geriamojo vandens poreikis pernai neaugo ir liko toks pats kaip ir 2014 metais“, - sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.

Iš viso pernai šalies vandentvarkos įmonės privatiems vartotojams ir įmonėms patiekė beveik 94,6 mln. kub. metrų vandens. Iš šio kiekio gyventojai suvartojo 52,1 mln.kub.m., likusi dalis - 42,5 mln. kub. m. teko pramonei bei kitoms įmonėms ir paslaugų tiekėjams.

Tačiau lyginant su 2014 metais, daugiau kaip tūkstančiu padidėjo pramonės ir kitų įmonių vandens vartotojų skaičius, kuris auga jau ne vienerius metus. Pasak pranešimo, jei gyventojai vartoja vis mažiau vandens, tai pramonėje vandens suvartojimas nemažėja.

Pagyvėjimu ypač išskiria tie šalies miestai ir rajonai, kur plėtojama daug vandens naudojanti pramonė. Tačiau Lietuvoje 55 proc. geriamojo vandens suvartoja namų ūkiai ir tik apie 45 proc. – pramonė. Daugelyje Europos šalių, atvirkščiai, didesnę pusę viso geriamojo vandens suvartoja pramonė.

Anot B. Miežutavičiaus, geros kokybės geriamojo vandens atsargos Lietuvoje yra apie penkis kartus didesnės nei šiuo metu esantis geriamojo vandens poreikis. Su dabartiniu metu instaliuotais geriamojo vandens pajėgumais geriamojo vandens pardavimus be didelio vargo galima būtų padidinti iki trijų kartų.

„Didėjant pardavimams mažėtų ir mūsų paslaugos savikaina, atsirastų realios galimybės geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainų mažėjimui. Priminsiu, kad pagal naująjį geriamojo vandens tiekimo įstatymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija privaloma tvarka kasmet peržiūri vandentvarkos bendrovių paslaugų kainas ir į jas įtraukia tik būtiniausias sąnaudas vandeniui tiekti bei nuotekoms tvarkyti. Todėl labai svarbu, kad Lietuvoje būtų reikšmingiau investuojama į daug gero geriamojo vandens naudojančių pramonės įmonių plėtrą “, - sako B. Miežutavičius.

Nors pernai vienas centralizuotai tiekiamą vandenį gaunantis šalies gyventojas per parą vidutiniškai suvartojo 67,5 litrų arba 2 litrais daugiau nei 2014 metais, lyginant su išsivysčiusiomis Europos šalimis, kur gyventojas per parą suvartoja ne mažiau nei 100 litrų, lietuviai vandens vartoja palyginti nedaug.