Tokių Olimpinių žaidynių dar niekas nebus matęs: istorikas prognozuoja šoką visiems dalyviams ir žiūrovams

„Daugelis Jungtinės Karalystės salose stebėjo, kaip olimpinė ugnis keliauja per valstybę. Ji sujungia žmones į šeimas ir bendruomenes. Man tai viena svarbiausių olimpinio idealo dalių. Ir britai didžiuojasi galėję prisidėti palaikant olimpinę dvasią“, – taip karalienė Elizabeth II kalbėjo Londono olimpinėse žaidynėse prieš ketverius metus. Tačiau šiuo metu Europa ir Britanija yra toli nuo olimpinio idealo.

J. Baickas primena, kad net ir neapibrėžtais laikais, kai pasaulinė tvarka keitėsi, pavyzdžiui, 1992 m., ir nežinota, kas bus toliau, olimpiada vyko. Bet šiuo metu yra tiek daug nerimo ir rūpesčių, kad jausmas bus visiškai kitoms. Nacionalizmas, pastebi profesorius, gali būti ir pasididžiavimu, ir ginklu, bet šiose žaidynėse pamatysime daug tautų, kurios rūpinasi tik savimi.

„Vis sunkiau darosi suvokti tarptautinę bendruomenę, idėja apie Europos Sąjungą po „Brexito“ referendumo tampa nestabili, o kas prieš metus galėjo pagalvoti, kad kažkas kvestionuos NATO stabilumą. Ir ši institucija yra drebinama. Šiuo metu tiek daug tarptautinės tvarkos dalių yra pavojuje, kad sunku patikėti, jog ateityje olimpinės žaidynes ir toliau funkcionuos“, – pastebi J. Baickas.

Istorikas sako, kad šie metai tikrai nėra 1968-ieji, kai likus dešimt dienų iki Meksikos vasaros olimpiados valdžia išžudė protestuojančius studentus. Ir tai tikrai nėra 1972-ieji, kai Miuncheno olimpiadoje Palestinos teroristai paėmė įkaitais Izraelio sportininkus ir juos nužudė. Tačiau profesorius pabrėžia, kad šie metai yra vieni prastesnių.

Dabartinis dešimtmetis skiriasi ir tuo, kad, anot ekspertų, ateitis visiškai miglota. Po Šaltojo karo manyta, kad kapitalizmas yra ateitis. Bet tampa aišku, kad, nors jis neišnyks, kapitalizmo nebeužteks.

„Daugelyje šalių atsigauna nacionalizmas. Kai kuriose vietose kapitalizmą keičia religija. Kalbant bendrai, mes nežinome, kas mūsų laukia ateityje ir neturime jokių nuorodų. Kaip istorikas, galiu pasakyti, kad šie metai nėra ypač siaubingi, nes dešimtmetis nuo 2000-ųjų buvo baisus – jis atnešė Afganistano karą, Rugsėjo 11-ąją, Irako karą. Bet tai buvo laikotarpis, kai žmonės dar tikėjo ateitimi, turėjo vilties“, – mano J. Baickas.

Reikia bausti Kremlių, o ne sportininkus

Ir tai ne paskutinis rūpestis, kuris užgožia olimpiados prasmę. Sąžiningas sportas – vienas esminių tarptautinio sporto atributų. Šiais metais įvykęs Rusijos sportininkų dopingo skandalas verčia permąstyti, ar tokios žaidynės išvis gali būti sąžiningos. D. Gudzinevičiūtė sako, kad šis renginys yra pats patraukliausias pasaulyje, todėl įvyksta ir daugiausia spekuliacijų.

Anot jos, įprasta, kad kažkas nori pasinaudoti olimpiada. Tačiau grasinimas pašalinti visą valstybės rinktinę – precedento neturintis atvejis.

„Iš olimpinių žaidynių pašalinti visą Rusijos rinktinę, mano manymu, būtų buvę neteisinga švariųjų atletų atžvilgiu. Juk yra federacijų, kur nė vienas neįkliuvęs, neįtartas ar nepripažintas kaltu. Dabar labai dažnai girdėti, kad Rusiją reikia bausti. Sutinku – Rusiją reikia bausti, bet reikia bausti Kremlių, o ne sportininkus“, – mano D. Gudzinevičiūtė.

Kontrolė privalo būti didinama. Jau ne sykį olimpiados istorijoje įvyko nesąžiningo sporto skandalų. Kol kas nė vienas jų neleido suabejoti sporto dvasia. Rusijos atveju, anot olimpinės čempionės, Tarptautinis olimpinis komitetas turėjo pasirinkti vieną blogybę iš dviejų: arba palikti vartus, per kuriuos pateks kažkas susitepęs, arba nubausti nemažai nekaltųjų.

Bet Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė sakė tikinti, kad, net ir tvyrant geopolitiniam nestabilumui, sportas sugebės suvienyti dalyvius. Anot jos, sportas naikina rases ir tautybes. Kai gauni į kaulus – nesvarbu, nuo ko gauni.