Tokių Olimpinių žaidynių dar niekas nebus matęs: istorikas prognozuoja šoką visiems dalyviams ir žiūrovams

Žaidynėse pirmą vietą užims skurdo vaizdai

Rio de Žaneiro gyventoja prisimena, kaip ji buvo varoma iš priemiesčio, kuriame dabar jau stovi olimpinių žaidynių miestelis. Užfiksuoti gyventojų ir policijos susirėmimų vaizdai – tik vienas iš realybės atspalvių, kuris pažymėjo olimpiadą.

Kita miesto gyventoja pasakoja apie pakeistus autobusų maršrutus. Viešojo transporto linijos suskaldytos taip, kad vargingiausi gyventojai nepatektų į elitinę, turistinę zoną, į turtingųjų mėgstamus paplūdimius, kuriuos netrukus užguls sportininkai.  Miesto valdžia, anot gyventojų, jau seniai norėjo nutraukti skurstančius ir turistinius rajonus jungiančias transporto venas, o olimpiada tam davė postūmį.

JAV Naujosios Anglijos universiteto istorikas Johnas Baickas sako, kad šių metų olimpinės žaidynės bus visiškai nenusisekusios, nors, jeigu jos būtų vykusios prieš penkerius metus, jų sėkmė būtų buvusi garantuota. Profesoriaus teigimu, viskas susiję su naftos kainomis, kurios skaudžiai paveikė Brazilijos ekonomiką, o šiuo kritimu kilo labai daug socialinių problemų.

„Kontrastas tarp olimpinių žaidynių infrastruktūros, išleidžiamų lėšų apsaugai ir didėjančio skurdo bei vargo yra tiesiog realybė, su kuria Brazilijos valdžiai sunku susitvarkyti. Kiekvienas atvykęs žurnalistas ir sportininkas tai pamatys. Valdžia nesugebės pastatyti sienos tarp žaidynių ir likusio miesto. Jie bandys, bet nesugebės“, – įsitikinęs J. Baickas.

Jo žodžiais, šiose žaidynėse pirmą vietą užims būtent skurdo vaizdai (nuotraukos, žinutės, filmukai), nieko bendra neturintys su sportu. „Tiesą sakant, nuotraukos parodys tai, ką romėnai darė su savo žaidynėmis. Jie bandė prablaškyti tautą, nors už koliziejaus sienų tvyrojo kančia“, – pastebi profesorius.

Dabartiniame politinio susirūpinimo ir ekonominio neužtikrintumo laikotarpiu olimpinės žaidynės taps tik pramoga, bet ne renginiu, kurį, kaip tikėjosi žaidynių įkūrėjai, žmonės priims tarsi tarptautinio bendradarbiavimo šventę.

Paplūdimyje – išplauti žmonių palaikai

Brazilijos žinių reportaže pasakojama apie augantį skurdą – vien Rio de Žaneire gyvena daugiau nei 300 tūkst. skurstančiųjų. Pasak istoriko J. Baicko, už šių metų žaidynių sienų ir sportinės prabangos, tūkstančiai žmonių gyvena antisanitarinėmis sąlygomis.

CNN žurnalistė, būdama Rio, pasakoja apie prieš keturias savaites miesto paplūdimyje išplautus žmonių palaikus. Tame pačiame paplūdimyje, kuriame vyks olimpinis tinklinis. Anot istoriko, viena – kai paplūdimiai nukloti besideginančiais žmonių kūnais (tai Brazilijoje populiaru ir tuo didžiuojasi turizmas), tačiau kas kita – kai paplūdimyje pasirodo palaikai. Tai dar vienas kontrastas.

Vis dėlto, pastebi J. Baickas, nepanašu, kad taip įvyks ir per pačias žaidynes, nes valdžia paskubės apsitvarkyti. Tačiau, paėjus kelis kilometrus nuo žaidynių vietos, atrandama begalė atliekų – Rio de Žaneiras tiesiog nespėja tvarkytis. „Tie, kurie paliks oficialias patalpas ir pamatys realius vaizdus, bus šokiruoti. Viena yra matyti menkai apsirengusį sportininką, tačiau visai kas kita pamatyti vaiką, kuris tiesiog neturi marškinėlių ar batų. Jis neapsirengęs ne todėl, kad žaidžia tinklinį paplūdimyje, o todėl, kad tiesiog neturi už ką įsigyti drabužių“, – kalba profesorius.

Anot jo, olimpiada gali tapti socialine katastrofa. Žaidynių nuotraukose ir vaizdo klipuose žiūrovai matys pagražintą realybę, tačiau per televizoriaus ekranus neįmanoma pajusti kylančios įtampos.

„Kontrastas tarp tautų, einančių kartu stadione, kol visame pasaulyje tautos statosi barjerus ir sienas, įtampa, kurią jaučia nacionalinės delegacijos, žinodamos, kad kai kurios tautos ir delegacijos neturi jokios meilės, padarys žaidynes labai įtemptas. Ir neįmanoma bus uždangstyti skylių tarptautinėje tvarkoje. Ir niekaip neuždangstysi prarajų miesto ir Brazilijos valdžioje. Tai valstybė, kuri prie žlugimo ribos“, – teigia J. Baickas.

Įtampa per žaidynes tvyrojo nuolat

Olimpinės žaidynės šiais metais pažymėtos ne tik socialinės organizatorių problemomis, tačiau ir geopolitine įtampa. „Uždek mūsų širdis vilties ugnimi šią didingą dieną. Atvykę iš viso pasaulio ir dalindamiesi istorinėmis žaidynėmis, visos žemės vėliavomis atskleiskime brolybę“, – tai olimpinio himno žodžiai. Atrodo, kad šiais metais – jie toli nuo realybės. Tačiau ne tik šis dešimtmetis pažymėtas karo ir terorizmo šokais.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė ir olimpinio šaudymo į skriejančius taikinius čempionė Daina Gudzinevičiūtė teigia, kad įtampa tvyrojo nuolat: „Galiu tik priminti, kad buvo ir pabėgimų, ir grąžinimų, ir teroro aktų. Ir mano pirmosios olimpinės žaidynės Atlantoje taip pat buvo pažymėtos teroro aktu. Visada kažkas vyksta.“

Olimpiada niekada nebuvo tokia, kokios norėjo jos įkūrėjai, – tarptautinės bendruomenės ir tvarkos šventė, kai atsiskleidžia pasaulio vienybė ir brolybė. Tai patvirtina ir istorikas J. Baickas: „Po Šaltojo karo olimpinės žaidynės pavirto platforma, kurioje valstybės rodo savo tarptautinę galią. Manau, kad vienas esminių veiksnių, kuris privers keistis olimpines žaidynes, bus tarptautinių pinigų, paramos pokytis. Olimpinės žaidynės per daug susijusios su problemomis, pavyzdžiui, dopingu. Tarptautiniam sportui jau dabar mestas šešėlis, kuris pradės gaubti olimpiadą vis labiau.“

Sunku patikėti, kad olimpinės žaidynes ir toliau vyks