„Daryk, kas patinka“: įkvepiantys pavyzdžiai, kada ir kaip verta atsisakyti stabilaus darbo vardan svajonės

Štai pavyzdys: Noah Tannen, patyręs tekstų rašytojas ir reklamos kompanijos kūrybinis direktorius. Bėgant laikui, jis pavargo ir nusivylė savo darbu, reikalavusiu iš jo mažiau kūrybingumo, nei būtų galima tikėtis iš pareigų, kurių pavadinime yra žodis „kūrybinis“. Kartą vakare, kalbėdamasis su draugu, patyrusiu klientų užduočių planavimo specialistu, Noah uždavė klausimą, pasukusį jo karjerą: „O kuo, tiesą sakant, užsiima klientų užduočių planuotojas?“. Draugas paaiškino, kad jo pareigos – nustatyti tikslinę auditoriją, kuriai skirta reklama, atlikti tyrimus ir tuo remiantis, sukurti strategiją, kuria vadovausis kūrybinių darbuotojų ir dizainerių komanda. „Po šio pokalbio negalėjau užmigti nuo jaudulio“, – prisimena Noah.

Arba Chris Anderson: kai jam atsibodo politologijos dėstytojo darbas, žmona padovanojo jam knygą Moneyball (ISBN 978-0-393-05765-2). Chrisą apstulbino, kaip, remiantis statistika pavyko į beisbolo komandą atrinkti didžiausio potencialo žaidėjus, kurių nepastebėjo kiti treneriai. Kadangi Andersono profesijos pagrindą sudarė kiekybiniai sociologiniai tyrimai, o jaunystėje jis Vokietijoje pats pusiau profesionaliai žaidė futbolą, ši knyga pasufleravo, kaip apjungti šiuos du pagrindinius interesus: Chrisą užvaldė analitinių metodų taikymo futbole idėja.

Chris profesionaliam tobulėjimui ir futbolo analizės idėjoms sukūrė tinklaraštį. Šis užsiėmimas jam patiko – netrukus atsirado nemažai nuolatinių skaitytojų. Britanijos futbolo klubų atstovai ėmė kreiptis jį patarimų. Paskatintas tokios sėkmės, Chrisas pasitarė su draugais, gal vertėtų parašyti knygą. Paklaustas, kam jam knyga, Chrisas atsakė: „Mano svajonė – vadovauti klubui, kaip toje knygoje apie „žmogų, kuris pakeitė viską”. Bet dėl to gi negalima atsisakyti profesoriaus algos?“. Pasirodė, galima ir reikia.

Chris ir jo bendradarbis David Sally tapo futbolo analizės guru, tad nutarė įsteigti konsultavimo firmą ir tiekti paslaugas klubams ir norintiems investuoti pinigus į futbolo klubus. Chrisui kaip tik atsirado laisvo laiko nuo dėstytojavimo ir jis nuvyko į Londoną – svarbų profesionalaus futbolo centrą ir praleido ten keletą mėnesių iki knygos išleidimo. Jų tyrimas patvirtino, kad futbolo klubuose sprendimai priimami toli gražu ne optimaliai ir jų siūlomi analizės metodai turi paklausą. „Konsultuodamas, geriau pažįsti savo sritį ir daugelį kitų aspektų, tuo pačiu nepriimi galutinių sprendimų, kaip kad nuolatiniame darbe. Priartėji, atitolsti, sugeri į save kuo daugiau. Bet tada panorau ne tik patarinėti, bet ir patarimus įgyvendinti“, – tvirtina Chrisas.

„Iš darbo išėjau 2008 metų gruodį. Per susikurtą klientų užduočių planuotojų tinklą iki vasario susiradau 35 valandų per savaitę globalioje firmoje (nepaisant krentančios ekonomikos). Padirbęs maždaug aštuonis mėnesius, išsiaiškinau, kad yra daugybė įvairiausių strateginių darbų ir kad tas, kurio noriu, yra retas ir ne toks, kokį dirbu. Tad, pradėjau savo brandingo ir dizaino firmą, kur atlieku didžiąją dalį strategavimo ir planavimo.”

Chrisas iš pradžių norėjo dirbti su investuotojais, kurie nupirktų klubą, o jis parinktų komandą. Tai nepavyko, tačiau „Coventry City“ klubas kreipėsi į Chrisą konsultacijų, o paskui pasiūlė vykdančiojo viceprezidento vietą. Dabar Chrisas tvarko visus klubo reikalus, ir šis darbas labai panašus žmonos padovanotoje knygoje aprašytą.

Chriso mokymosi strategijoje yra trys aspektai: klausti, klausyti ir dalyvauti. „Dėstytojai atprato užduoti klausimus, jie nuolat skuba pateikti atsakymus. Man mokymasis prasideda, kai užsičiaupiu ir pradedu klausytis. Stengiuosi suprasti kiekvieną atliekamo darbo detalę ir fiziškai dalyvauti. Visur kišti nosį. Prašau įrašyti mane į elektroninio susirašinėjimo CC eilutę, kad matyčiau viską, kas pas mus vyksta. Ir taip vėlgi mokausi. Ir užduodu klausimus, nes toli gražu ne visada galiu suprasti, kas vyksta“, –paaiškina Chrisas.

Norint nukreipti savo karjerą nauja vaga ir mėgautis darbu, nereikia iš anksto susidaryti smulkaus plano. Kaip matome iš aukščiau pateiktų pavyzdžių, tai – procesas: įsiklausyti į save, nustatant savo profesinius interesus, atlikti tyrimą, sukurti kontaktų tinklą, išbandyti save naujame darbe pernelyg nerizikuojant, rasti įdomų darbą – ir vėl pakartoti ciklą. Tiesą sakant, Chriso lozungą galima apibrėžti trimis žodžiais: „Daryk, kas patinka“. „Sakau sau: štai, kažkas smagaus, galiu tai padaryti, viskas bus gerai, man tai patinka, pažiūrėkime, kur tai nuves. Vos supratę, kad kažkas jums iš tiesų patinka, pradėsite šioje srityje tobulėti – ir įgysite reikiamus įgūdžius. Bus įgūdžiai – atsiras ir norinčių už juos sumokėti, – antrina Noah, tačiau įspėja: – Jei sugebėsite pasiūlyti ką nors vertingo, darbo atsiras. Tiesa, visai tikėtina, kad tą darbą teks pačiam ir organizuoti“.

Monique Valcour
hbr.org