Viskas apie tai, kaip žlugo jauniausios milijardierės verslas, žadėjęs išgelbėti milijonus gyvybių

Skandalingajame tyrime apie „Theranos“ įmonės kraujo tyrimų technologijas, Vanityfair.com žurnalistas sužinojo, kad naujosios kraujo tyrimo technologijos kūrėja Elizabeth Holmes ne tik ignoravo bei neklausė medicinos ekspertų, tačiau neatsižvelgė ir į savo mokslininkų specialistų nuomonę apie savo kuriamos kraujo tyrimų technologijos pagrįstumą ir teisingumą, praneša Vanityfair.com.

Karo kambarys

Kai Elizabeth Holmes suprato neturinti kito pasirinkimo, buvo spalio 16 dienos rytas. Ji nusprendė, kad pagaliau atėjo laikas ir jai reikia kreiptis į savo įmonės darbuotojus. Tačiau prieš dvi dienas, „Wall Street Journal“ pranešė parašę, kad ši kompanija visus apgavo, o visų taip liaupsinančios kraujo tyrimų technologijų įmonės skleidžiama informacija buvo klaidinga. Mat kompanija visus kraujo tyrimus vykdė konkurentų sukurta kraujo tyrimo įranga.

Silicio slėnyje, vietoje, kur Elizabeth Holmes tapo pačia jauniausia milijardiere pasaulyje ir buvo liaupsinama ir giriama, straipsnis sukėlė tikrą šurmulį. Smalsumas, ar straipsnyje buvo rašoma tiesa, užvaldė ir įmonės darbuotojus bei valdybos narius, kurie tada kaip tik artėjo prie pertvarkos pabaigos, kuri buvo verta 6,7 mln. dolerių. Visi „Theranos“ įmonėje, nuo mokslininkų iki pardavimų vadybininkų, svarstė, ką dabar daryti.

Kitas dvi dienas, E. Holmes, kuriai dabar yra 32 metai, atsisakė spręsti šias problemas. Vietoj to, ji daugiausiai laiko pratūnojo konferencijų salėje, apsupta savo artimiausių ir svarbiausių pavaldinių.

Pusiau tuščios maisto lėkštės, seniai išgertos kavos puodeliai buvo nugulę ant konferencijų salės stalų, kur ji, su savo darbuotojais svarstė kaip pasielgti. Pasitarime dalyvavo jos patarėjas Ramesh „Sunny“ Balwani, „Theranos“ kompanijos prezidentas, teisininkai iš „Boies“ ir krizės valdymo konsultantai.

Šiame karo kambaryje darbuotojai besitardami ir diskutuodami išbuvo dvi dienas ir dvi naktis. Kambaryje buvo ne tik labai nemaloni aplinka, tačiau ir temperatūra. E. Holmes biure mėgo palaikyti 15,5 laipsnių šilumos temperatūrą dėl to, kad palengvintų savo darbo uniformos dėvėjimą. Ji kiekvieną dieną ateidavo su juodu megztiniu aukštu kaklu ir šilta liemene. Šį apsirengimo stilių moteris kopijavo nuo jos dievaičio Stevo Jobso.

E. Holmes labai sekė savo dievaičio karjerą ir daug iš jo mokėsi. Kaip ir „Apple“, „Theranos“ stengėsi būti kuo uždaresnė ir paslaptingesnė kompanija. Elizabeth Holmes buvo visos įmonės steigėja, CEO ir pirmininkė. Ji, kaip ir S. Jobsas, taip pat savo įmonei skyrė didžiulį dėmesį. „Theranos“ nereikėjo labai stipriai stengtis parduoti savo produktą ar pritraukti daugiau investuotojų. Tai vyko savaime.

Interviu E. Holmes sakė, kad ši „Theranos“ technologija gali lengvai paimti lašelį kraujo iš piršto galiuko ir patikrinti ar nesergama šimtu ligų. Ši technologija turėjo išgelbėti milijonus gyvybių ir, kaip sako pati kūrėja, – pakeisti pasaulį. Kai tik E. Holmes pasidalino šia savo verslo idėja technologijų sektoriuje, visi buvo sužavėti ir jai pritarė.

Tada E. Holmes šią idėją pristatė ir spaudai bei visuomenei. Informaciją paskleidė per „Forbes“, „Fortune“ ir „Inc“ tinklalapius. Vienas iš nedaugelio žurnalistų, kuris nebuvo sužavėtas šia idėja buvo Johnas Carreyrou, užsispyręs „The Wall Street Journal“ reporteris, rašantis apie sveikatą ir jos apsaugą. Šis žurnalistas buvo pasipiktinęs E. Holmes negalėjimu paaiškinti, kaip ši technologija veikia. Kai šis žurnalistas paklausė apie „Theranos“ technologiją, E. Holmes jam atsakė:

„Procese chemija yra tokia, kad paėmus kraujo įvyksta tam tikra cheminė reakcija ir yra siunčiamas ligos atsakymas žmogui, kuris vėliau turėtų būti patvirtintas laboratorijoje“.

Netrukus žurnalistas J. Carreyrou pradėjo domėtis ir kompanijos turėta medicinine praktika. Kaip paaiškėjo, buvo ir dar viena istorija, kurios „Theranos“ kompanija niekam nepasakojo. Mat buvo abejojama laboratorijoje atliekamais tyrimais ir jų rezultatais.

Po to, kai J. Carreyrou pradėjo tirti įmonę, Davidas Boies – įžymus teisininkas ir „Theranos“ įmonės darbuotojas, apsilankė redakcijoje, kur dirbo šis žurnalistas ir susitiko su jų redaktoriumi Gerardu Bakeriu.

Per tas dvi dienas, kai E. Holmes buvo užsidariusi konferencijų salėje, moteris išgirdo daug strategijų ir siūlymų, kaip derėtų elgtis. Labiausiai tinkamas sprendimas buvo – viešai apginti įmonės vardą.

Galiausiai E. Holmes paliko pasitarimų kambarį ir nuėjo link savo automobilio, kuriuo išvyko į oro uostą. Dažniausiai E. Holmes supa daug apsaugos darbuootojų. Kartais, tai būna net keturi vyrai, kurie jaunąją savininkę vadina „Ereliu 1“. Savo naujuoju lėktuvu, kuris kainavo 6,5 mln. dolerių, ji išskrido į Bostoną, kur turėjo pietauti su „Harvard Medical School Board of Fellows“ atstovais, kurie ketino ją apdovanoti rinkos naujoko apdovanojimu. Kol E. Holmes skrido, ji turėjo keletą pokalbių su savo darbuotojais iš apsisprendimų kambario. Ji ir jos komanda nusprendė duoti interviu Jimui Crameriui, kuris buvo CNBC vadovas. Tai buvo greitai suorganizuota.

J. Crameris pirmuoju interviu klausimu vadovės paklausė, kas nutiko jų įmonei. E. Holmes aiškinosi, kad tai, kas nutinka jų įmonei, yra normalu norint kažką pakeisti pasaulyje. Pasak jos, pirmiausiai visi galvoja, kad kūrėjai yra pakvaišę, paskui pradeda juos pulti ir tik tada, po visų išpuolių kūrėjai įrodo savo tiesą ir tą pasaulį pakeičia. Kai J. Crameris pradėjo vardinti faktus iš garsiojo straipsnio, E. Holmes užduotis buvo juos patvirtinti arba paneigti. Galiausiai,į vieną iš jų ji atsakė net 198 žodžių monologu.

Galiausiai, E. Holmes grįžo į savo biurą. Ji nusprendė visiems darbuotojams pranešti apie esamą situaciją ir sušaukė susirinkimą. E. Holmes kalbėjo ramiai ir užtikrintai bei teigė, kad žurnalas blogai suprato jų įmonę ir todėl parašė tokią istoriją. Galiausiai, ji taip pyko ant žurnalisto J. Carreyrou, kad kalbėdama pakėlė balsą ir ėmė šaukti. Visgi darbuotojai ja patikėjo ir ėmė skanduoti skanduotes, susijusias su šuo žurnalistu.

Žaidimas

Silicio slėnyje kiekviena kompanija turi sukūrusi savo istoriją apie įmonę. Tai kompanijoms padeda laimėti daugiau investicijų ir pritraukti didesnį susidomėjimą. Kai E. Holmes atsirado technologijų rinkoje, ji taip pat turėjo sugalvoti savo įmonės istoriją. Ji buvo moteris kurianti įmonę, kuria tikrai buvo siekiama pakeisti pasaulį.

Galiausiai ji visa širdimi citavo Jane Austen bei pasauliui parodė savo rašytą laišką, kurį būdama devynerių parašė savo tėčiui:

„Viskas, ko aš noriu iš gyvenimo, tai išrasti kažką naujo, kažką, kas buvo manoma, kad niekada nebus išrastas.“

Ir tai buvo būtent tai, ko reikėjo jos kompanijai siekiant populiarumo. E. Holmes puikiai perprato Silicio slėnio žaidimą. Laikui bėgant ji atsidūrė ant žurnalų viršelių ir buvo kviečiama į daugelį verslo konferencijų. Jai pradėjus plėtoti savo idėją, E. Holmes kreipėsi į Stanfordo universiteto profesorius.

„Aš jai sakiau, kad nieko nebus“, – sakė profesorius Phyllisas Gardneris.

P. Gardner patikslino, kad iš žmogaus kraujo lašelio neįmanoma gauti tikslių ir patikimų rezultatų. Pasak vyro, pradūrus pirštą, adata suardo ląstelę. Dar vienas argumentas, kad iš tokio mažo kraujo lašelio negalima nustatyti kelių ligų. Visgi vėliau E. Holmes idėja taip pakerėjo pasaulį, kad prie 6 mln. dolerių finansavimo ji gavo dar 700 mln. dolerių iš investuotojų. Į šį projektą bandė investuoti ir „Google Ventures“ kompanija, kuri investuoja į daugiau nei 40 proc. visų, su medicinos pažanga susijusių projektų, tačiau jie prieš tai norėjo patikrinti šią „Theranos“ kompanijos idėją.

Visgi „Google Ventures“ atsakymo iš šios įmonės dėl finansavimo taip ir nesulaukė. Laikui bėgnt E. Holmes į savo komandą priėmė Ianą Gibboną, mokslininką, kuris jau daug metų dirbo darbą, susijusį su ligų diagnostika. Tik mokslininkui pradėjus dirbti šioje kompanijoje jam buvo diagnozuotas vėžys. I. Gibbonas nusprendė išnaudoti susiklosčiusią situaciją ir taip patikrinti kaip veikia šie kraujo tyrimai, tačiau teko nusivilti – jokių ligų tyrimai neparodė. Tada I. Gibbonas suprato, kad E. Holmes išradimas labiau buvo paremtas idėjomis, o ne realybe.