Egzotinė profesija, kurią išbando tik nedaugelis: striptizo šokėja papasakojo apie darbo subtilybes, uždarbius ir pagrindinius mitus (Video, N-18)

Lanksteryje, Pensilvanijos valstijoje, dirbanti šokėja gyvena du atskirus gyvenimus: niekur neskelbia savo adreso ir naudoja dvi skirtingas socialinių tinklų paskyras, nes naktimis žengusi ant scenos tampa Liza.

Taip ji elgiasi, kad išvengtų pavojaus – erotiškų judesių pakerėti ir šokėjas įsimylėję nuolatiniai klientai gali pradėti merginas persekioti. Tačiau Liza savo profesijos išsižadėti neketina. Ne vien tik dėl nemenko atlyginimo, bet ir dėl galios, kurią ji jaučia šokdama, rašo „The Atlantic“.

„Kiekvieną naktį užlipus ant podiumo žmonės duoda man pinigus, nes esu graži, – tvirtino Liza. – Kasdien turiu žmones priversti jaustis ypatingai ir atidėti į šoną savo pačios problemas. Darbas mane privertė labiau pasitikėti savimi.“

Alga svyruoja kasdien

Kasmet JAV striptizo klubai atneša 6 mlrd. dolerių (5,5 mlrd. eurų) pelno, o vidutinė šokėjų alga, pasak JAV darbo statistikos biuro yra 16,85 dolerių (15,47 eurų) už valandą. Tad Lizos atlyginimas šokinėja nuo 150 iki 1500 dolerių (138-1380 eurų) už vakarą darbo.

„Šokti pradėjau prieš penkerius metus, kai studijavau ir atlikau neapmokamą praktiką vietiniame prekybos centre, – pasakojo Liza. – Turiu psichologijos ir teatro diplomus, bet tada nesugebėjau prasimaitinti. Juokaudavau su draugais, kad tiesiog imsiu ir praėsiu šokti striptizą.“

Į interviu striptizo klube Liza atėjo apsirengusi tinklinėmis pėdkelnėmis, keliaraiščiu ir ilgais batais. Mergina vadybininkui pareiškė, kad šoka nuo pat vaikystės ir žūtbūt nori darbo.

„Šoku nuo ketverių metų ir visados buvau ant scenos, – sakė Liza. – Manęs paprašė demonstracijos ir aš šokau visiškai nuoga. Man buvo labai gėda, bet darbą gavau. Išbandžiau ir kitus darbus, tačiau visados sugrįždavau prie šokimo, nes man nepatikdavo darbdaviai kitose vietose.“

Pati sau vadovė

Anot Lizos, patraukliausia jos profesijos dalis yra jai suteikiama laisvė ir tai, kad ji yra pati sau viršininkė. Erotinė šokėja pati nusprendžia kiek ir kada dirbti, kada imti laisvadienius. Jai tereikia sumokėti striptizo klubui tiek pinigų, kiek jis prašo ir mergina gali daryti su savo laiku ką tik nori.

„Šokėjos daugiausiai nėra klubo darbuotojos, o nepriklausomos rangovės, – aiškino egzotinė šokėja Liza. – Visados reikia sumokėti už patalpų nuomą, didžėjui ir persirengimo kambarėlio vadybininkei. Kitaip tariant mes mokame, kad ten galėtume dirbti.“

Striptizo šokėjos dalinasi savo darbo ypatumais

Šokėja Liza tvirtino, kad dažniausiai ji dirbdavo aštuonių valandų pamainomis ir ant scenos būdavo tiek laiko, kiek norėdavo – ji pati nuspręsdavo, kiek bendrauti su klientais. Vasaros sezonas dažniausiai būna lėtesnis ir jai pavyksta uždirbti mažiau pinigų.

„Vasarą žmonės leidžia laiką su savo šeimomis ir atostogauja, – pareiškė Lankasteryje dirbanti šokėja Liza. – Rudenį verslo padaugėja, o link žiemos žmonės nori šėlti mieste ir gerti. Jie nuo visko pervargę ir nori pabėgti nuo bėdų. Striptizas – atitrūkimas nuo tikrovės.“

Konkuruoja su pornografija

Vis dėlto net sezoninis pagyvėjimas ne visada atsveria prastėjančias striptizo verslo prognozes. Per pastaruosius penkerius metus padaugėjo nemokamos pornografijos ir merginų, kurios sutinka gyvai atlikti erotinius šokius per kompiuterio kamerą.

O anksčiau noriai su šokėjomis bendravę klientai pradėjo šildytis prostitučių glėbyje.

„Mano klube prostitucija yra nelegali. Jei sulaužai taisykles tave išmeta, – pasakojo Liza. – Dauguma į striptizo klubus ateinančių žmonių nori bendravimo, bet jų per penkerius metus sumažėjo. Kam fantazuoti striptizo klube, kai gali susimokėti 100 dolerių (92 eurus) ir permiegoti su kuo nors ir tą fantaziją išpildyti?“

Vis mažiau Lizos klientų striptizo klubuose leidžia pinigus, o pasak jos, atvyksta ten „susirasti širdies draugę“ arba bando sugundyti merginas mojuodami dolerio banknotą.

„Dažnai iš klientų girdžiu: „Ką padarysi dėl šio dolerio?“ Jei klausi tokio dalyko, geriau parodyk didesnę kupiūrą, – skundėsi Liza. – Jie nesupranta, kad tai mūsų darbas. Jie mano, kad ten tik linksminamės. Niekas negerbia to, ką darome. Apie egzotines šokėjas egzistuoja daugybė stereotipų – kad esame neišsilavinusios, skurdžios ir nesutariame su savo tėvais.“

Tačiau Liza tikino, kad jos darbas yra toks pats kaip „labiau gerbiamų profesijų“, o scena „galėtų būti kone biuras“. Dalis striptizo klubų vadybininkų suvokia, kad šokėjos atlieka savo darbą, bet likę laikosi tokių pat stereotipų, kaip ir klientai.

„Kai kurie vadybininko pozicijose esantys vyrai gerbia mūsų pastangas ir palaiko mus. Jei į klubą ateina vaikinas, kuris visas iš eilės graibo – jį iš karto išmeta, – kalbėjo Liza. – Tačiau yra vadybininkų, kurie yra seksistai ir jiems net nepasiskųsi. Jei vadybininkas nesielgia su moterimis pagarbiai, klubo kokybė sminga.“