Atrandama naujų būdų kovoti su maisto švaistymu - Danijoje jau parduodamas maistas su pasibaigusiu galiojimo laiku

Po anksčiau šiais metais Amager rajone atidarytos „Wefood“ projekto parduotuvės, šį mėnesį ilga eilė nusidriekė prie antros „Wefood“ parduotuvės madingajame Norrebro rajonėlyje, kuriame gyvena nemažai kairiųjų pažiūrų akademinės bendruomenės atstovų ir imigrantų. Hipsteriai drąsiai pečiais trynėsi su darbo klasės mamytėmis eilėje prie vieno iš garsiojo Kopenhagos restorano „Noma“ įkūrėjų Clauso Meyerio kulinarijos mokyklos atstovų dalintos žiedinių kopūstų sriubos, pagamintos iš perteklinių ingredientų, rašo thelocal.dk.

„Nuostabu, kad šie produktai nėra išmetami ir yra parduodami. Jūs remiate gerą iniciatyvą.“ – neabejojo studentas Signe’as Skovgaardas Sorensenas, įsigijęs aukštesnės klasės alyvuogių aliejaus buteliuką, už kurį sumokėti jam teko tik 2,7 euro. „Argi tai nenuostabu?“ – džiaugėsi pensininkė Olga Fruerlund, rankose laikydama indelį su saldumynais, kurį ketina vaikams padovanoti Kalėdų proga. Kaip teigė moteris, saldumynai gali būti tinkami vartoti šimtą metų, nes jų sudėtyje yra cukraus.

Danijoje prekiauti pasibaigusio realizacijos termino maisto produktais teisiškai galima, jei ši informacija nurodoma aiškiai ir šių produktų vartojimas nekelia tiesioginio pavojaus žmogaus sveikatai. „Apžiūrime, uostome ir čiupinėjame produktą, kad išsiaiškintume, ar jis vis dar tinkamas vartoti“, - patikino šio projekto vadovas Basselis Hmeidanas.

Visos ant šių prekybos centrų lentynų atsiduriančios prekės – tai gamintojų, importo ir eksporto įmonių bei vietinių prekybos centrų paaukoti maisto produktai, kuriuos iš geradarių surenka „Wefood“ savanoriai, o pinigai, uždirbti pardavus šiuos produktus, skiriami labdarai. Šių maisto produktų kainos siekia apie pusę jų pradinės kainos, tačiau net ir didžiausiems šios idėjos entuziastams visų reikiamų produktų įsigyti būtent šiuose prekybos centruose kažin ar pavyktų. „Wefood“ prekių asortimentas priklauso nuo to, ko gaunama iš aukojančiųjų. Dėl šios priežasties šių parduotuvių pasiūla – tai eklektiškas kiekvieną dieną besikeičiantis mišinys. Vieną darbo dienos popietę pirkėjų laukė kalnai kukurūzų spragėsių, o štai šviežių vaisių skyriuje tebuvo keli jau ne itin viliojančiai atrodantys obuoliai.

Didėjantis sąmoningumas

Maisto švaistymas pastaraisiais metais yra tapęs itin aktualia tema, o šiai problemai spręsti skirtos iniciatyvos varijuoja nuo Prancūzijoje praėjusiais metais pradėto taikyti draudimo naikinti neparduotus maisto produktus iki pasaulinio kavinių tinklo, kuriame tiekiamas maistas, pagamintas iš produktų, turėjusių atsidurti šiukšlių konteineriuose. Jungtinėje Karalystėje (JK) įsikūrusi „The Real Junk Food Project“ komanda rugsėjo mėn. sandėliuose netoli Lidso miesto atidarė prekybos centrą, kuriame taip pat prekiaujama išmesti skirtais maisto produktais.

Skirtingai nuo panašią idėją Danijoje įgyvendinančių savanorių, šis britų projektas labiau skirtas pamaitinti nepasiturinčius gyventojus, todėl čia apsilankančių pirkėjų už produktus prašoma mokėti savo nuožiūra. Anksčiau šį mėnesį Jungtinių Tautų (JT) specialistų grupė pranešė, kad prekybos centrų siekis prekiauti vien tik tobulai atrodančia produkcija ir sutartinai naudojamų „geriausias iki“ užrašų sukėlė milžinišką maisto švaistymo problemą, kurią išsprendus būtų galima pamaitinti visus pasaulio alkstančiuosius. Remiantis JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pateikiamais duomenimis, kasmet iššvaistoma beveik 1,3 mlrd. tonų maisto, o šio maisto produktų kiekio drąsiai pakaktų patenkinti milijardo visame pasaulyje su bado problema susiduriančių asmenų poreikius.

Danijai per pastaruosius penkerius metus pavyko maisto produktų iššvaistymo mastą sumažinti 25 proc. Viena iš šio puikaus rezultato sudedamųjų – tai įtakinga „Stop Wasting Food“ komanda, 2008 m. suburta Rusijoje gimusios aktyvistės Selinos Juul. Moteris augo XX a. devintojo dešimtmečio Sovietų Sąjungoje ir teigia buvusi šokiruota išmetamo maisto kiekiais Danijoje, kai 1993 m. būdama 13 d. ji atvyko į šią šalį gyventi. „Perteklinis maistas tampa itin populiarus“, - džiaugėsi moteris, palaikanti vieną iš šios aktyvistų komandos siūlomų priemonių, skirtų kovai su maisto švaistymo problema, - dideles nuolaidas produktams, kurių realizacijos laikas eina į pabaigą. Šiuo metu dauguma Danijos prekybos centrų taiko šią metodiką.

Besikeičiantys prekybos centrai

S. Juul įkvėptas vienas stambiausių mažesnių kainų prekybos tinklų „Rema 1000” tapo tikru pavyzdžiu, kaip reikia kovoti su maisto švaistymo bėda. Dvi pagrindinės šio prekybos tinklo iniciatyvos skirtos mažinti išmetamų produktų kiekį juos jau pardavus. Įmonė 2008 m. nustojo siūliusi įsigyti produktų su nuolaida pirkėjams, pasiryžusiems įsigyti itin didelį jų kiekį.

Ši priemonė skirta išvengti situacijos, kai žmonės perka daugiau produktų, nei gali suvartoti. Praėjusiais metais dėl tos pačios priežasties buvo sumažintas kai kurių duonos kepalų dydis ir kaina. „Didžiausia maisto švaistymo naštos dalis tenka vartotojams“, - įsitikinęs Danijos prekiautojų bakalėjos prekėmis asociacijos vadovas Johnas Wagneris. Didžioji dauguma prekybos centrų vis sėkmingiau susidorodavo su skirtingų produktų paklausos prognozavimu, tačiau neabejotinai reikėjo dėti daugiau pastangų, siekiant informuoti pirkėjus, kad daugybę maisto produktų galima vartoti ir pasibaigus jų realizacijos terminui.

Ateinančiais metais „Wefood“ ketina prekybos centrą atidaryti ir antrajame pagal dydį Danijos Orhuso mieste Vis tik J. Wagneris teigia abejojantis, ar šis prekybos centrų tinklas galėtų pretenduoti į vietą tarp šalies populiariausiųjų. „Problema turi būti sprendžiama anksčiau, nei atsiduriama situacijoje, kai produktus tenka atiduoti tokioms parduotuvėms kaip „Wefood“, - neabejojo jis.