Kelionė lėktuvo bagažo skyriuje, pasislėpus medinėje dėžėje: 22 valandos aukštyn galva, sumaišytas skrydžių planas ir tiesiai į FTB rankas

Brianas pradėjo dirbti traukinių kontrolieriumi. Jam šis darbas pasirodė labai nuobodus ir jis jautėsi be galo vienišas. Šalis jam greitai nusibodo ir jis pasiilgo namų.

Iš pradžių Brianas bandė pabėgti laivu – pasinaudojęs svetimu pasu jis buvo įleistas į laivą, plaukiantį į Jungtinę Karalystę. Tačiau plaukiant jis susirgo jūros liga ir Naujojoje Zelandijoje buvo išlaipintas ir nuvežtas į vietinę ligoninę.

Finansiškai padėjus giminaičiui jis grįžo į Sidnėjų. Tačiau namų ilgesys jo nesustabdė – jis sugalvojo naują pabėgimo planą. Brianas perskaitė laikraštyje, kaip kažkoks vyras sugebėjo namo grįžti save išsiuntęs kaip krovinį medinėje dėžėje. Įkvėptas šios istorijos, Brianas nusprendė pakartoti šį žygį.

Jis įkalbėjo du draugus, kad šie jam padėtų, tuomet vienoje kompanijoje užsisakė medinę dėžę. Dėžės matmenis Brianas apskaičiavo pats – 76 x 66 x 96 cm.

Brianas įtikino skrydžių bendrovę, kad gabens sugedusią kompiuterinę įrangą, kuri gali būti sutaisyta tik Anglijoje. Vienas draugas kompanijos, kurioje jis dirbo, vardu išrašė sąskaitą faktūrą, kurią Brianas pateikė skrydžių bendrovei ir užsakė trumpiausią įmanomą skrydį iš Australijos į Jungtinę Karalystę. Skrydis turėjo trukti 36 valandas.

Brianas sutvirtino dėžę virvėmis, įlipęs į dėžę vieną jos šoną užkalė iš vidaus, kad atvykus į gimtinę galėtų su replėmis pats išsilaisvinti. Kartu į dėžę Brianas pasiėmė ir didelį lagaminą, butelį vandens ir vieną tuščią butelį, skirtą šlapintis, taip pat žibintuvėlį.

Dėžė realybėje pasirodė mažesnė nei Brianas tikėjosi. Vyras turėjo sėdėti dėžėje kelius prispaudęs prie savo krūtinės. Dėžėje nebuvo vietos nei kojoms ištiesti, nei apsisukti. Taigi Brianas iš esmės turėjo būti toje pačioje pozicijoje.

Nors iš pradžių ji jam pasirodė visai patogi, vėliau tai vos nesibaigė tragiškai. Iš pradžių viskas klostėsi gerai. Tačiau keliant dėžę į lėktuvą Brianas buvo apverstas aukštyn kojomis. Vaikinas bandė apsiversti, bet dėl ribotos erdvės jis negalėjo to padaryti.

Brianas ėmė kęsti siaubingą skausmą – visas svoris teko kaklui, kraujas sutekėjo į galvą, vaikinas ėmė alpti. Tokioje pozoje Brianas išbuvo net 22 valandas, bet per tą laiką jam nė nebuvo šovusi mintis išsiduoti. Jis buvo įsitikinęs – arba grįš į Londoną, arba mirs.

Kraunant dėžę į kitą lėktuvą, ji buvo vėl apversta ir Brianas galėjo lengviau atsikvėpti. Jis manė, kad dabar jo jau niekas nebesustabdys. Tačiau dėžė buvo įkelta į kitą lėktuvą, nei buvo planuota – skrendantį lėtesniu maršrutu, kadangi iš pradžių numatytas lėktuvas jau buvo perpildytas.

Lėktuvo krovinių kabina nebuvo šildoma, o Brianui netrukus ėmė stipriai trūkti deguonies, skaudėjo tinstantys sąnariai. Brianas kartas nuo karto netekdavo sąmonės.

Galiausiai lėktuvas pasiekė tikslą ir dėžė buvo iškrauta. Manydamas, jog jau atsidūrė Jungtinėje Karalystėje, jis norėjo pasižiūrėti į laikrodį ir kalendorių, bet dėl sąnarių skausmo negalėjo pasiekti šalia esančio žibintuvėlio, su kuriuo norėjo pasišviesti. Oro uosto darbuotojas pamatė pro tarpelį šviečiantį žibintuvėlį ir nusprendė krovinį patikrinti.

Padaręs dėžėje skylę, jis pamatė joje žmogų ir pamanė, kad tai lavonas. Netrukus subėgo oro uosto darbuotojai, medikai bei policijos pareigūnai. Bendromis pastangomis jie atidarė dėžę ir išlaisvino Brianą.

Vaikinas iš pradžių nesugebėjo net ištiesti sustingusių galūnių. Jis apsidžiaugė, kad pagaliau atsidūrė namuose, bet iš aplinkinių akcentų suprato, kad yra JAV. Ir iš tikrųjų, jis atsidūrė Los Andžele.

Brianas sulaukė didžiulio vietinės žiniasklaidos dėmesio. Jis turėjo įtikinėti FTB, kad nebuvo pagrobtas, o į dėžę pakliuvo savo noru. Tuomet prasidėjo ginčai, ką daryti su nelegalu. Valdžia nusprendė nepateikti jam kaltinimų už nelegalų sienos kirtimą – atsakomybė teko jį atgabenusioms oro linijoms.

Oro linijų kompanija taip pat nepraleido progos pasinaudoti žiniasklaidos dėmesiu – jie pargabeno Brianą į Jungtinę Karalystę pirmąja klase.

Šaltinis: BBC