Kokaino karteliai rado efektyviausią visų laikų kokaino „skiediklį“, tačiau Šiaurės kraštų gyventojams tai gali baigtis tragiškai

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas informuoja, kad levamizolis nėra draudžiama ir kontroliuojama medžiaga (nėra įtraukta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“).

Todėl patvirtintų statistinių duomenų apie jo buvimą kokaino mišiniuose bei informacijos apie vartojimo ir apsinuodijimo atvejus tokiais mišiniais Departamentas nėra gavęs.

Statistiniai skaičiai

Užkrėstas Britanijoje parduodamas kokainas sukelia odos puvimą. Ar bent jau taip buvo skelbiama praėjusią savaitę, kai pasirodė keli pranešimai apie „odą ėdantį“ kokainą, kuris sukelia retą kraujo sutrikimą, dėl kurio oda ima irti, o ausys pajuoduoja. Prie straipsnių apie „British Medical Journal“ žurnale aprašytus atvejus buvo publikuojamos ir nuotraukos.

Vienoje jų užfiksuota moteris, kurios oda padengta juodomis dėmėmis ir atviromis žaizdomis, kaip iš kokio Viduramžių gydytojo užrašų.

Laikraščiai įvardijo ir kaltininką. Tai levamizolis – cheminė medžiaga, kurios gyvuliams duodama kirmėlėms naikinti. Skelbiama, kad Jungtinėje Karalystėje šios medžiagos randama 80-yje procentų kokaino. Žinia tokia: sutraukus takelį ir nusilups visa oda.

Žinoma, viskas, kas yra susiję su narkotikais, yra apipinta įvairiais mitais. Ir pirmas mitas, kurį reikia išsklaidyti, yra tas, kad levamizolis nekelia papildomai didesnės grėsmės kokainą vartojantiems žmonėms (žinoma, tai nekeičia fakto apie siaubingą kokaino poveikį). Nepaisant viso kilusio ažiotažo, tikimybė, kad kokainas sukels kraujo sutrikimą ir ims pūti oda, yra labai maža. Nebent gyvenate Šiaurės Suomijoje (apie tai vėliau).

Per pastarąjį dešimtmetį levamizolis tapo vienu pagrindiniu kokaino „skiedimo“ medžiagų pasaulyje. Priklausomai nuo geografinės padėties, kokaine jo gali būti nuo 40 iki 90 proc. Britanijos valdžia skelbia, kad 2014 metais sulaikytose kokaino siuntose jo buvo maždaug 80 proc. 2012 metais Ispanijoje atlikto tyrimo metu kokaine buvo aptikta 57 proc. levamizolio. O tais pačiais metais Danijoje atlikta analizė parodė, kad čia kokaine levamizolio yra 90 proc. Olandijoje ši dalis siekia 60 proc., o Amerikoje – 73 proc.

Nors šios medžiagos randama dažnai, tai nereiškia, kad levamizalio yra visame kokaine.

Doktorantės Lanos Brockbals narkotikų identifikavimo bendrovėje TICTAC atliktas kokaino grynumo tyrimas parodė, kad iš 106 tirtų pavydžių levamizalio pėdsakų rasta 83-iuose pavyzdžiuose. Tačiau šios medžiagos koncentracija viename mėginyje buvo tik 5 proc. Daugumoje pavyzdžių ji svyravo nuo 1,5 iki 5 proc.

2011-2014 metais Nyderlanduose ištyrus 5 tūkst. gatvėje gautus kokaino mėginius buvo nustatyta, kad vidutinė levamizolio koncentracija siekė 9 proc. Pernai Ispanijoje buvo nustatyta, kad ten vidutinė šios medžiagos koncentracija kokaine buvo 11,9 proc. Amerikoje vidurkis yra 9 proc. O pernai visame pasaulyje ištirti atsitiktine tvarka paimti 103 kokaino pavyzdžiai parodė, kad vidutinė levamizolio koncentracija buvo 11 proc.

Taigi, ar vartojant kokaino, kuriame yra 5, 10 ar net 20 proc. levamizolio, tikrai kyla pavojus, kad pradės pūti oda, kaip skelbia žiniasklaida? Juk skaičiuojama, kad visame pasaulyje yra 21 mln. kokaino vartotojų. Tad būtų galima tikėtis, kad ligoninėse turėtų būti daugybė žmonių su pūvančia oda. Tačiau taip nėra.

Dešimtmetį naudojamas atradimas

Padėtį pakomentavo Roterdame „Sint Franciscus Gasthuis“ ligoninėje dirbanti dr. Lindy-Anne Korswagen, viena iš praėjusią savaitę spaudoje cituoto „British Medical Journal“ aprašyto tyrimo autorių.

„Atsižvelgiant į tai, kad daug žmonių vartoja kokainą, kurio didelė dalis yra maišyta su levamizoliu, odos puvimo atvejų yra mažai, – sakė ji. – Tokių šalutinių poveikių, kaip agranulocitozė ar levamizolio sukelta vaskulopatija su odos opomis ir rimtu organu nepakankamumu, yra itin maža. Tarp 2011 ir 2014 metų visame pasaulyje užfiksuota tik 210 tokių atvejų, iš kurių trys baigėsi mirtimi.“

Tiesa, dr. L. A. Korswagen perspėjo, kad gali būti ir nediagnozuotų atvejų.

Panašaus 2013 metais viename amerikiečių medicinos žurnale atlikto tyrimo autoriai sakė, kad dauguma tirtų pacientų buvo smarkiai įjunkę į kokainą. „Dauguma šių asmenų buvo chroniški kokaino vartotojai, dėl ko per ilgą laiką suvartojo ir daug levamizolio“, – sakė jie.

Toksikologas ir levamizolio ekspertas dr. Robertas Hoffmanas iš Niujorko universiteto „Langone“ medicinos centro sakė, kad dažniausiai levamizolio koncentracija eiliniame vidutiniame statistiniame kokaino pakelyje yra per maža, kad pakenktų vartotojams. Ir net teisėtų vaistų tyrimų metu dauguma pacientų be jokių problemų toleravo levamizolio dozes.

„Tarkime tipinė kokaino dozė būtų 100 miligramų ir joje galėtų būti 10 miligramų levamizolio. Šiuo metu vis dar atliekami tyrimai, kai žmogui per dieną duodama 150 miligramų levamizolio. Tam, kad gautum tokią dozę šios medžiagos, reikėtų suvartoti labai daug kokaino.“, – sakė ekspertas.

Tačiau ne viskas gali priklausyti nuo dozės. Dr. R. Hoffmanas taip pat sako, kad kai kurie žmonės turi genetinį polinkį reaguoti į toksinį levamizolio poveikį.

„Literatūroje aprašyta atvejų, jog kai kurie pacientai turi unikalų genetinį polinkį, kuris padidina toksiško poveikio riziką, – sakė jis. Visuomet pirmiausia kalbama apie dozę. Tačiau riziką didina dozė ir pažeidžiamumas. Tačiau daugeliui kokaino vartotojų pasisekė, nes toks genetinis pažeidžiamumas yra itin retas.“

Ir dėl tokio kai kurių žmonių pažeidžiamumo kaltas genas HLA-B27. Jį turi maždaug 8 proc. baltųjų, 4 proc. Šiaurės Afrikos gyventojų, 2-9 proc. kinų ir 0,1-0,5 proc. japonų. Keisčiausia, kad šį geną turi net ketvirtadalis Šiaurės Suomijoje, Laplandijoje, gyvenančių žmonių.

Levamizolis žmonėms kelia gerokai mažesnę grėsmę, nei žiniasklaida išsigalvoja. Tokiame dideliame ir pelningame versle, kaip prekyba kokainu, tau prastai seksis, jeigu savo pasaulinę klientų bazę paversi ligotų ar mirštančių invalidų armija. Ekspertai sako, kad levamizolio maišymas su kokainu rodo, kad kokaino karteliai rado efektyviausią visų laikų kokaino „skiediklį“.

Vykdant Neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) naudojimo prevencijos programą Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione (PRELAC) atliktoje ataskaitoje teigia, kad tyrimas parodė, jog Kolumbijos firmos pradėjo kokainą maišyti su levamizoliu dar prieš dešimt metų. Dabar jį naudoja ir karteliai Peru ir Bolivijoje.

Kokainas taip pat dažnai maišomas dar su kuriomis dviem medžiagomis – diltiazemu, fenacetinu, hidroksizinu ir kofeinu. JAV ir Europos rinkai kokainas „skiedžiamas“ maždaug 20 proc. Jeigu jis buvo tiekiamas Pietų Amerikai, pavyzdžiui, Brazilijai, kitų medžiagų dalis gali siekti ir 50 proc.

Ataskaitos autoriai nurodo, kad kokainą imta maišyti su levamizoliu, nes jį lengva maišyti su kokainu dėl jo panašumo į aukštos kokybės kokainą. Be to, jis sukuria didesnio kieko vaizdą nei yra iš tikrųjų. Taip pat jis leidžia gauti klaidingą teigiamą rezultatą tiriant kokainą dėl grynumo, todėl didelio narkotikų kiekio pirkėjai nepastebi, kad jie yra maišytas. Galiausiai ši cheminė medžiaga yra gana pigi ir lengvai prieinama.

Vieno Kolumbijoje dirbančio eksperto teigimu, Bogotoje kilogramą levamizolio galima nusipirkti už 32 svarų sterlingų. Palyginimui, kokaino kilogramas kainuoja pusantro tūkstančio svarų sterlingų.

„Dabartiniai kokaino karteliai turi milžinišką finansinį tinklą, ir turime suprasti, kad ši medžiaga padidina kokaino stiprumą bei priklausomybę skatinančias savybes tokiu būdu, kurio mes dar galutinai nesuprantame, – sakė dr. R. Hofmanas. – Karteliai turi gyvūnų laboratorijas ir tūkstančius tyrimuose dalyvaujančių žmonių, todėl levamozolio maišymas į kokainą yra tiriamas geriau nei bet kokių aprobuotų vaistų.“

Šiais laikais karteliams dirbantys chemikai gerokai skiriasi nuo filmuose rodomų vaikinukų su beisbolo kepuraitėmis, kurie Amazonės atogrąžų miške kibire maišo narkotikus. „Klysta manantieji, kad Kolumbijoje narkotikus gamina kokie valstiečiai džiunglėse paslėptoje laboratorijoje“, – sakė prekybą kokainu Kolumbijoje tyrinėjantis žurnalistas ir knygų autorius Mike'as Poweris.

Jo teigimu, tie kokamedžius auginantys ūkininkai tėra tik mažytė dalis visoje tiekimo grandinėje nuo ūkio ir kliento nosies. O tarp jų yra chemikai, lėktuvai, žmogžudystės ir korupcija.

„Prieš ketverius metus stebėjau, kaip kristalizacijos procesas perkeliamas iš džiunglių į pogrindines miestų laboratorijas, esančias gerai saugomose daugiabučiuose. Tai yra sudėtingas mokslas. Jeigu jie gali padidinti savo pelną 10 proc. įmaišydami tam tikros medžiagos, daug galvoti nereikia. Ir dėl to, kad šios medžiagos pridedama proceso pabaigoje prieš eksportuojant, mes žinome, kad tai daro žmonės, esantys grandinės pabaigoje. Ir jie tikrai žino, ką daro.“

Todėl M. Poweris pabrėžia, kad dauguma kokaino vartotojų turi žinoti, kad nors milteliai yra balti, tai nereiškia, kad kokainas yra grynas. „Iš tiesų, jeigu vartojate kokainą, per nosį traukiate gyvuliams skirtą vaistą nuo kirmėlių, ir greičiausiai tai darote ne vienerius metus. Ir už tokį malonumą mokate savo nosimi“, – sakė žurnalistas.

Kas savaitę - 2 naujos medžiagos

Kaip informuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, per pastarąjį dešimtmetį Europoje narkotikų problemos mastas ir pobū­dis pasikeitė ir šiuo metu narkotikų problema yra gerokai sudėtingesnė.

ES sparčiai atsiranda naujų psichoaktyviųjų medžiagų, imituojančių seniai žinomus narkotikus, tačiau apie daugelį medžiagų prieš keletą metų dar net nebuvo žinoma. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (toliau – ENNSC) duomenimis, šiuo metu stebima daugiau kaip 600 naujų psichoaktyviųjų medžiagų, iš kurių net 80 proc. buvo aptiktos per pastaruosius 6 metus (2015 m. medžiaga).

ENNSC duomenimis, kiekvieną savaitę Europos rinkoje atsiranda vidutiniškai 2 naujos medžiagos.

Daugiau apie kokaino ir kitų narkotinių medžiagų žalą ir poveikį organizmui rasite šiame departamento leidinyje.