Ar kada nors bandėte „Postcrossing“? „Čia kaip liga ir išsigydyt nuo jos sunku, vis nori kam nors siųsti ir gauti atgal“ (Video)

Vilnietė informacinių technologijų specialistė Ieva Leipuvienė kasdien tikrina ne tik elektroninį paštą, bet ir pašto dėžutę šalia namo. Ir beveik kasdien joje randa atvirukų iš viso pasaulio, nes šalia darbo, rūpinimosi penkiais savo vaikais, šunimi ir dviem jūrų kiaulytėmis, Ieva randa laiko ir žmonėms, kurių nepažįsta: jau penkerius metus ji – aktyvi „Postcrossing“ vadinamo tarptautinio keitimosi atvirukais judėjimo narė.

Per mėnesį moteris išsiunčia ir gauna apie 100 atvirukų. Kažkada apie šią iniciatyvą Ieva išgirdo iš dukters, kuri pati šį užsiėmimą greitai metė, o mama, panašu, užsikrėtė ilgam.

„Čia kaip liga, nes išsigydyt nuo jos sunku, vis nori kam nors siųsti, gauti. Visi tą sako – net nežinau, kas maloniau, ar gauti, ar siųsti“, – teigė „Postcrossing“ judėjimo narė I. Leipuvienė.

Norint tapti oficialiu atvirukų siuntėju, reikia užsiregistruoti specialioje interneto svetainėje. Tada gausite pašto adresą, kurio savininkas gali būti bet kas – nuo anglų kalbos mokytojos iš Suomijos, iki vyndario, gyvenančio salelėje pirmąkart girdimu pavadinimu.

Kartu su adresu gausite ir specialų atviruko kodą, kurį laiško gavėjas užregistruos sistemoje atvirukui pasiekus savo tikslą. Jūsų adresas gali būti automatiškai pateikiamas bet kuriam kitam tinklui priklausančiam žmogui, todėl niekada nežinosi, iš kurio pasaulio kampelio tavo pašto dėžutę pasieks atvirukas.

Daugiau apie neįprastą pomėgį – Giedrės Baltrušytės reportaže nuo 31:55