Šveicarijos kanalizacijoje jau tiek aukso, kad jį vertėtų išgauti: kaip jis ten atsidūrė ir kodėl kitose šalyse tokio fenomeno nėra?

Šveicarija garsėja savo auksu. Taip yra ir dėl didelės auksakalybės pramonės ir tradicijų, ir sukauptų rezervų, ir garsios bankinės sistemos, ir, svarbiausia, dėl to, kad šalyje gryninama nemaža pasaulyje iškasto aukso dalis. Šis procesas reikalauja didelių pastangų, išmanymo ir cheminės inžinerijos įrangos, tačiau dalis aukso vis tiek iškeliauja su atliekomis. Tai yra labai mažas kiekis, tačiau per kurį laiką prarandami milijonai.

Aukso rafinavimo pramonės tai per daug negąsdina, tačiau mokslininkus sudomino ir jie atliko tyrimą. Jie nusprendė patyrinėti vandenvalos sistemų dumblą ir jame aptiko pusantro milijono vertės aukso. Žinoma, mokslininkai neišžvejojo tokio kieko aukso, tačiau iš 64 vandens valymo įmonių paimti mėginiai rodo, kad būtent tiek jo tame dumble yra. Jis ten patenka su atliekomis iš aukso gryninimo gamyklų.

Kai kuriose vietose Tičine aukso koncentracija yra tokia didelė, kad visai apsimokėtų tą kanalizacijos dumblą perdirbti ir auksą atskirti. Apsimokėtų ekonomiškai. Šis faktas yra įspūdingas ir parodo, kiek aukso ten yra. Vandenvalos sistemose taip pat aptikta 1,4 milijonai eurų vertės sidabro, nemažai tantalo ir germanio. Visi šie elementai yra labai brangūs, tačiau atskirti apsimokėtų tik auksą ir tik kai kuriose gamyklose Tičine.

70 % pasaulio aukso žaliavos pereina per Šveicariją, todėl tokie radiniai ne taip labai ir stebina. Visgi, ir patys tyrimą atlikę mokslininkai sunkiai patikėjo tuo, kad auksą kai kuriose sistemose būtų galima pelningai išgauti. Tačiau niekas tam nesiryš. Jei kas ko nors iš šio tyrimo ir pasimokys, tai aukso gryninimo gamyklos įsirengs geresnius filtrus, sulaikančius daugiau aukso.