Estija sugalvojo tokį projektą, kokio nebus visame pasaulyje: planuoja išleisti estkoinus, stimuliuoti elektronines rezidencijas, o nauda gali atnešti daugiau nei milijardą €

Viskas prasidėjo nuo to, kad Estijos elektroninės pilietybės programos vadovas Kaspar Korjus rugpjūtį parašė didelį straipsnį Medium, kuriame paklausė: „Kas nutiktų, jei tokia šalis, kaip Estija, nutartų leisti savo žymenis ICO būdu?“ Juos pavadino estkoinais. Korjus pabrėžė, kad kalbama išskirtinai apie žymenis, tačiau Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi nutarė, kad šalis nori leisti savo kriptovaliutą. „Nė viena [ES] narė negali leisti savo valiutos; eurozonos valiuta – euras“, – perspėjo jis.

Tuo tarpu žymuo, žinoma, nėra valiuta. Visų pirma, estkoinus galima pavadinti „lojalumo taškais“ – žmonės gali jų įsigyti, pasiūlę savo draugams ir pažįstamiems tapti Estijos elektroniniais piliečiais. ICO į šalį pritrauks pinigus, o už investicijas bus galima gauti žymenis. Jie bus žmogaus „skaitmeninės asmenybės“ dalis. Prireikus, žymenų galima nusipirkti, tačiau taip gauti pinigai eis ne į Estijos biudžetą, o viso tinklo palaikymui. Su asmenybe susietų žymenų nebus galima parduoti ar mainyti. Jų vertė bus proporcinga bendram šalies elektroninių piliečių skaičiui – kuo jų daugiau, tuo vieno žymens vertė mažesnė. Estkoinai taip pat bus ir elektroninis piliečio parašas, kuriuo pasinaudojus bus galima, pavyzdžiui, lankytis valstybinių tarnybų interneto svetainėse.

Estija rengiamu ICO ketina surinkti pinigų elektroninės pilietybės programos palaikymui. Struktūrizuoti žymenys turėtų padėti sukurti skaitmeninių piliečių bendruomenę ir paskatinti kuo daugiau kompanijų dirbti Estjijoje, naudojantis e-Residency.

Estkoino idėja susijusi su globalia schema, pagal kurią elektroninės pilietybės programa turėtų paversti Estiją ICO „prieglobsčiu“. Korjus rašo, kad padaugėjo pareiškimų gauti elektroninę pilietybę iš žmonių, norinčių investuoti į žymenis. Tapusieji šalies „elektroniniais piliečiais“, galės ir patys rengti Estijos palaikomus ICO. „Galėsime suteikti aiškias rekomendacijas, kaip juridiškai teisingai ir švariai mūsų normatyvinėje bazėje rengti ICO“, – rašė Korjus.

Elektroninės pilietybės programa Estijoje veikia nuo 2014 metų. Pagal ją, bet kuris žmogus gali internetu užpildyti anketą, pateikti pirštų atspaudus, užmokėti rinkliavą ir tapti šalies elektroniniu rezidentu. Jie gali nuotoliniu būdu atidaryti kompanijas, kurios veikia pagal Estijos įstatymus. Netgi patalpų nuoma ir firmos valdymu galima užsiimti nuotoliniu būdu. Dabar tokių rezidentų daugiau nei 27 tūkstančiai. Kompanijos Deloitte skaičiavimu, elektroninę pilietybę turintys žmonės per pirmus tris programos veikimo metus investavo į Estiją €14,4 mln. Tikimasi, kad 2025 metais ši suma bus išaugusi iki €1,8 mlrd.

republic.ru

ICO – angl. Initial Coin Offering Pirminis kriptovaliutos siūlymas