Netikėtos žinios apie Šiaurės Korėją - gyventojų pajamos auga neįtikėtinai sparčiai

Į šį klausimą galima atsakyti labai lengvai - ne, nesiveja. Visgi, 2016 metais Šiaurės Korėjos gyventojų pajamos augo net 5 % - daugiau nei per pastaruosius penkerius metus. Turint omenyje sankcijas, šis rodiklis yra išties labai geras. Pajamos vienam gyventojui pasiekė 1,46 milijonus vonų (apie 1340 dolerių). Palyginimui, tas pats rodiklis Lietuvoje siekia 28 840 dolerius, o Pietų Korėjoje - 35 790 dolerius vienam gyventojui.

Taigi, Šiaurės Korėja vis dar stipriai atsilieka nuo savo pietų kaimynės ir apie jokį priartėjimą kalbėti neverta. Visgi, ekonomistai trūkčioja pečiais - tikslingos investicijos į karinę pramonę, galimai, kelia šalies ekonomiką. Tai įvertinti teigiamai labai sunku ne tik dėl to, kad šalis vis dar yra vienas iš globalių pasaulio politikos skaudulių, bet ir todėl, kad gyvenimas paprastiems Šiaurės Korėjos gyventojams negerėja arba gerėja labai lėtai.

Pietų Korėja pasidalino ir kitais įdomiais statistiniais duomenimis. Pernai Pietų Korėja pagamino net 23 kartus daugiau elektros nei Šiaurės Korėja. Šiaurės Korėjoje 100 gyventojų tenka maždaug 14,26 mobiliojo ryšio abonementai, Pietų Korėjoje - 122,65 (daugiau nei vienas abonementas vienam gyventojui). Aišku, Pietų Korėja savo populiacija taip pat daugiau nei dvigubai lenkia savo šiaurės kaimynę - 25 milijonai žmonių prieš daugiau nei 51 milijoną Pietų Korėjos gyventojų.

BVP taip pat auga. Pietų Korėja gali pasigirti 2,8 % augimu, kai tuo tarpu komunistinė Šiaurės Korėja savo ekonomikoje stebėjo 3,9 % BVP augimą. Aišku, lyginti šiuos skaičius yra labai sunku, nes mažos ekonomikos turi daugiau augimo potencialo ir gali augti greičiau. Juolab, kad Šiaurės Korėja užsidirba ir tokiais būdais, kurių sankcijos neveikia. Klausimas tik toks - koks tikrasis sankcijų poveikis ir koks būtų Šiaurės Korėjos ekonomikos potencialas be jų?