Jums vis sunkiau susikaupti ir vis ilgiau atlikinėjate svarbius darbus? Mokslininkai sako, kad jūs tokie ne vieni ir siūlo kelias išeitis

Neuromokslininkas Adamas Gazzaley ir psichologas Larry Rosenas teigia, kad daugeliui žmonių yra labai sunku susikaupti. Dirbantys žmonės nuo pagrindinės savo veiklos atsitraukia maždaug kas 12 minučių, o studijuojantys - kas tris. Tai nėra taip jau stebėtina, turint omenyje, kad aplink mus yra daugybė blaškančių daiktų. Išmanusis telefonas visada guli ištiestos rankos atstumu, o ir internetas yra visada lengvai pasiekiamas. Priimta manyti, kad gebėjimas susikoncentruoti ir nekreipti dėmesio į aplinkinius dirgiklius yra vienas ir tas pats, tačiau tai yra skirtingos užduotys.

Susikaupimas ir aplinkinių dirgiklių blokavimas yra dvi skirtingos smegenų funkcijos. Mokslininkai įrodė, kad už gebėjimą susikaupti į užduotį ir gebėjimą blokuoti pašalinius dirgiklius yra atsakingi skirtingi smegenų regionai. Mokslininkai taip pat atskleidė, kad gebėjimas susikoncentruoti su amžiumi išlieka panašus, o štai gebėjimas ignoruoti aplinką ir blaškančius veiksnius silpnėja nuo maždaug 20-ųjų gyvenimo metų. Taigi, jei jums jau dabar sunku dirbti nenuklystant į internetą, susitaikykite su tuo, kad bus tik blogiau.

Kodėl taip yra? Kodėl su amžiumi vis sunkiau atsispirti pagundoms trumpam atsitraukti nuo darbo? Sunku pasakyti. Galbūt didėjantis žinių bagažas išplečia mūsų domėjimosi lauko ribas ir mes norime viską apimti iš karto. Dirbdami jūs pagalvojate apie kokią paprastą kasdienio gyvenimo detalę, o vėliau iš karto norite apie ją sužinoti daugiau ir po poros sekundžių suvokiate, kad vietoj darbo sėdite „Youtube“ ir stebite kriketo varžybas. Jums net nepatinka kriketas.

Tai ką daryti, jei norime produktyviai praleisti dieną, nepasimesdami tarp pašalinių veiklų? Gerai tai, kad žinome, jog susikoncentravimas į darbą ir blaškančių dalykų ignoravimas yra du skirtingi veiksmai. Kad lengviau išvengtumėte blaškymosi po skirtingas pašalines veiklas, laikykitės tvarkos ir disciplinos. Vienu metu naudokite tik vieną ekraną, jei įmanoma - tik vieną programą. Padės ir gerai sudaryta darbotvarkė - joje numatykite ne tik darbo, bet ir poilsio minutes. Tuomet, kada iškils pagunda nuklysti gilyn į internetą, priminkite sau, kad tam turite numatę laiko - dar valanda darbo ir galėsite tai daryti be streso.

O koncentracijai didinti reikalingos didesnės pastangos ir gyvenimo būdo pokyčiai. Kai kurie žmonės sako, kad jiems padeda meditacija, sportas ir net kompiuteriniai žaidimai. Gebėjimas susikoncentruoti yra įgūdis - toks, kaip ir visi kiti. Jei dažniau spausite save išlikti susikaupus, vėliau tai bus tik lengviau. Beje, svarbu nepamiršti patenkinti savo  kūno poreikių - gerai išsimiegoti ir pavalgyti, gerti daug vandens. Ir, kaip pataria buvęs JAV karininkas, ryte neatlikinėti daug mąstymo reikalaujančių užduočių.