Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename |
Klavišiniai instrumentai reikalauja didelės koncentracijos ir koordinacijos. Sugaudyti natas yra labai sunku, tačiau kai kuriems žmonėms šią užduotį pasunkino ir fizinė negalia. Ar žinojote, kad Straussas, Ravelis ir kiti garsūs kompozitoriai specialiai rašė kūrinius talentingam muzikantui be dešinės rankos? Štai kaip jie skamba. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Nuo Johano Sebastiano Bacho laikų klavesinas, o vėliau – fortepijonas yra ne tik puikus akompaniatorius, bet ir savarankiškas solistas. Fortepijonu galima groti dviem rankomis, keturiomis, šešiomis, o galima ir viena, pavyzdžiui, kairiąja. XIX a. gyvenęs vengrų kunigaikštis Geza Zičis tapo žymiu kompozitoriumi ir pianistu. Dar vaikystėje, medžioklės metu, per nelaimingą atsitikimą neteko dešinės rankos. Tačiau meilė muzikai suteikė jėgų nepasiduoti likimui. Geza Zičis nusprendė tapti koncertuojančiu pianistu ir juo tapo, o skambinti fortepijonu jis mokėsi pas patį Ferencą Listą. Praėjus pusei amžiaus, austrų pianistas Paulis Wittgensteinas (filosofo Ludwigo Wittgensteino brolis) pakartojo Gezos Zičio žygdarbį. Pirmajame pasauliniame kare jis taip pat neteko dešinės rankos. Būdamas stiprios valios, P. Wittgensteinas ėmė lavinti kairiąją ranką. Šiai herojiškai asmenybei specialiai kūrinius kairei rankai rašė garsūs XX a. kompozitoriai: Richardas Straussas, Maurice`as Ravelis, Benjaminas Brittenas, Sergejus Prokofjevas, Erichas Korngoldas ir daugelis kitų. P. Wittgensteinas 1957 m. išleido „Grojimo fortepijonu kaire ranka vadovėlį“. |