Apsaugos būdai ir programos
.


Kibernetiniai sukčiai vis dažniau nusitaiko į vyresnio amžiaus žmones – mažiau įgudę naudotis skaitmeninėmis technologijomis senjorai lengviau užkimba ant apgaulės kabliuko ir gali greičiau atiduoti savo ilgai kauptas santaupas. Štai vien JAV 2022 m. vyresni nei 60 metų žmonės pranešė apie 3,1 mlrd. dolerių nuostolius dėl kibernetinių nusikaltimų ir 88 262 incidentus, tad tai patvirtina, kad sparčiai senstanti visuomenė sukčiams – labai naudinga.


Siekiant organizacijoje išvengti šiuolaikinių kibernetinio saugumo grėsmių, paprastai su kolegomis dalijamasi informacija, rengiami specialūs mokymai. Vis tik teorinės paskaitos gali būti rimtai neįvertintos, o masiškai išsiųsti informaciniai elektroniniai laiškai gali pasimesti tarp daugybės kitų. Sulaukus netikėto skambučio neretai užmirštame kritiškai įvertinti situaciją ir skubame vykdyti piktavalių instrukcijas. Visgi, ar yra būdų tapti atspariems šiai socialinės inžinerijos atakai?


Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ visoms Lietuvos mokykloms, besinaudojančioms operatoriaus interneto paslaugomis, dovanoja nemokamą interneto apsaugos paslaugą. Tinklo lygiu veikiantis saugumo produktas blokuoja prieigą prie užkrėstų interneto puslapių, aptinka ir apsaugo nuo įvairių kibernetinių grėsmių, suteikia galimybę filtruoti paaugliams ir vaikams žalingą turinį bei apsaugo jautrią naudotojų informaciją.


Didelės apimties nuotraukos, vaizdo įrašai, nuomos sutartys, dokumentų kopijos, bankų išrašai – tai tik keli failų pavyzdžiai, kuriuos, tikėtina, esate bent kartą siuntę ar gavę per failų dalijimosi platformą. Akivaizdu, kad šių failų nenorėtumėte į rankas atiduoti kibernetiniams sukčiams, bet, pasak Manto Užupio, „Tele2“ IT saugumo eksperto, apsisaugoti pavyksta ne visiems. Nesaugiomis failų dalijimosi svetainėmis ar programomis pasitikintys žmonės rizikuoja prarasti jautrius duomenis, bet būdų apsisaugoti yra.


„Ar įmonėje yra galimybė dirbti nuotoliniu būdu?“ – ši frazė dabar išgirstama bene kiekviename darbo pokalbyje. Jei prieš kelerius metus darbas per nuotolį buvo retenybė ir egzistavo tik svajonėse, tai pokarantininiais laikais tapo taip įprasta, jog darbuotojai šį privalumą vertina kaip vieną labiausiai motyvuojančių priemonių darbe. Tačiau, kad ir koks patrauklus hibridinio darbo modelis bebūtų, jis atnešė ir papildomų iššūkių - konfidencialios informacijos ir el. pašto apsaugos stiprinimas tapo svarbiausiu viso pasaulio organizacijų rūpesčiu.


Jei nors kartais jungiatės prie kokių nors interneto svetainių, turbūt neišvengiamai esate susidūrę su CAPTCHA testu, kuriuo prašoma patvirtinti, kad nesate (ro)botas. Tačiau kas iš tiesų yra ta CAPTCHA ir kaip tai veikia?


Net jei jau atsargiai vertinate internete pamatytas nuorodas ir nespaudžiate iššokančių skelbimų, to nebūtinai pakanka, kad jūsų įrenginiai būtų apsaugoti nuo kibernetinių grėsmių. Anot eksperto, viena svarbiausių tinklo saugumą padidinančių priemonių yra ugniasienė (Angl. „firewall“), kuri padeda filtruoti ir blokuoti potencialių įsilaužimų prieigą prie jautrios informacijos.


Nuotolinis darbas, mokslai ir kitos veiklos kompiuterio vaizdo kameros svarbą pakėlė į naują lygį, o kaskart jungiantis prie virtualaus susitikimo įsižiebianti kameros lemputė primena, kad nuo šiol būsite stebimi. Tačiau ar galite būti stebimi ir kai to nežinote? Kam ir kokiais atvejais dėl to reikėtų nerimauti? O gal lipnia juosta užklijuota vaizdo kamera – tik didesnio saugumo iliuzija?


Kompiuteryje ar telefone įdiegtą antivirusinę programą daug žmonių laiko visapusišku saugumo garantu, tačiau vien ja aklai pasitikėti yra didelė klaida, sako „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė. Ji paneigia šį ir dar 7 mitus apie kibernetinį saugumą, kurie tebėra gajūs ne tik tarp žmonių, bet ir versle.


Pandemijos ir ribojimų metai atnešė ne tik galimybes atlikti daugelį procesų nuotoliniu būdu, bet ir supratimą, kaip svarbu užtikrinti savo informacijos saugumą. Duomenų pagrobimas iš įmonės sistemos ar jų sunaikinimas gali baigtis finansiniais nuostoliais, teisiniais procesais ir sužlugdyta reputacija. Ekspertai ragina veikti proaktyviai – simuliuoti įsilaužimą, kad patikrintumėte silpnąsias savo sistemos vietas.


Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, prasidėjus pandemijai Lietuvoje vien per metus kibernetinių incidentų padaugėjo 25 proc., o su kenkimo programinės įrangos platinimu susijusių incidentų skaičius šoktelėjo net 49 proc. Kibernetinio saugumo paslaugas teikiančios bendrovės „NRD Cyber Security“ informacijos analizės ekspertės Rūtos Jašinskienės teigimu, žmonėms toliau vis aktyviau „kraustantis“ į virtualią erdvę tokių programišių išpuolių tik daugės. Todėl siekiant pasirūpinti savo saugumu, reikia imtis atitinkamų priemonių.


Programišių atakos tampa pažangesnės ir sunkiau aptinkamos, o pastaraisiais metais piktavaliai vis dažniau taikosi į išmaniuosius telefonus. Jų saugumu dauguma žmonių rūpinasi mažiau nei kompiuterių, taip tik palengvindami užduotį įsilaužėliams. „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertai prognozuoja, kad šįmet į mobiliuosius nutaikytų grėsmių tik daugės.


Kaip ir žmogaus kūnas, taip ir bet kokios logiškai teisingai tarpusavyje veikiančios sistemos turi silpnąsias, lengvai pažeidžiamas sritis ir atitinkamai lengvai atakas atlaikančius komponentus. Pavyzdžiui, žmogaus oda per gyvenimą nukenčia daugybę kartų, bet lengvai atsistato. Pilnai pažeidus odą be galimybės regeneruotis – individas miršta, nes organizmo palaikymo mechanizmo terpė tampa pažeidžiama visais metodais (fizikine, chemine ir biochemine prasme).


Šiandien verslo bei valstybinės įmonės susiduria su daugybe iššūkių ne tik dėl pasaulį užklupusios pandemijos, bet ir dėl informacijos saugumo bei nuolatinio duomenų kiekio augimo. Spartėjanti skaitmenizacija neišvengiamai didina poreikį plėsti informacinių technologijų pajėgumus ir kuria perėjimo nuo tradicinių IT sprendimų prie intelektualesnių, ar net dirbtiniu intelektu paremtų technologijų įskaitant debesų kompiuterijos tendenciją.