Užsidenkite ausis: paaiškėjo netikėta priežastis, kodėl miestų gyventojams labiausiai gresia didesnis kraujo spaudimas, infarktai, kraujagyslių nepakankamumas ir daugybė kitų ligų

Gyvenimas didmiestyje turi savo privalumų, tačiau esama ir nemažų trūkumų. Vienas iš jų – triukšmas. Nuolatinis, įvairiausias ir neišvengiamas; automobiliai, statybos, remontai, sirenos, muzika iš automobilių po langais, triukšmingi kaimynai. Visa tai žmones ne tik paverčia nervingais mizantropais, bet ir stipriai, kartais net siaubingai, veikia sveikatą. Kaip Lancet žurnale pažymi grupė ekspertų, yra vis daugiau duomenų, rodančių, kad triukšmas didina irzlumą, trikdo miegą ir sukelia mieguistumą dieną, blogina sveikimą ligoninėse, mažina mokinių kognityvinius gebėjimus. Ir tai – toli gražu ne visas sąrašas.

Fizinė būklė

Epidemiologo iš Imperiškojo Londono koledžo Yutongo Samuelio Cai'aus nuomone, eismo garsai tampa širdies ligų priežastimi. Kartu su kolegomis jis išanalizavo 365 tūkstančių Jungtinės Karalystės ir Norvegijos gyventojų duomenis ir išsiaiškino, kad ilgalaikis šio triukšmo poveikis veikia kraujo cheminę sudėtį, ir tai vyksta ne vien dėl įkvepiamų išmetamųjų dujų. „Triukšmas ir oro tarša egzistuoja lygiagrečiai, tačiau naudojant statistinį modelį galima pažiūrėti, kas nutiktų, atmetus antrą faktorių. Sprendžiant iš visko, eismo garsai širdies kraujagyslių sistemą veikia ir patys vieni“, Guardian dėstė Cai'us.

Kitas stambus tyrimas, atliktas Danijoje ir Nyderlanduose, koreliaciją tarp triukšmo ir pagyvenusių žmonių širdies sveikatos taip pat aptiko. Mokslininkų vertinimu, triukšmo lygio padidėjimas 10 dB, vyresniems nei 50 metų žmonėms infarkto riziką padidina 12%. O tyrėjai iš JK ir Kanados susiejo eismo garsus su antrojo tipo diabeto rizikos padidėjimu. Šie rezultatai „papildo augančią įrodymų, kad garsinė tarša susijusi su metaboline sveikata, bazę“ pažymėjo tyrėjai.

Mokslininkai pabrėžia, kad tokių tezių patvirtinimui reikia atlikti daugiau tyrimų – pavyzdžiui, kad būtų suprasta, kuo skiriasi nuolatinio, tačiau ne itin intensyvaus triukšmo (netoliese esančios magistralės) ir staigaus garsaus (tarkime, kaimyno, vidurnaktį garsiai paleidusio muziką) garso poveikis; nedaug atlikta ir šalia praskrendančių lėktuvų ar pravažiuojančių traukinių garso poveikis. Tačia medžiagos tyrimams darosi vis daugiau.

PSO duomenimis, 40% europiečių veikia stipresnis nei 55 dB (toks lygis jau kenkia sveikatai) triukšmas, o daugiau nei 30% priversti taikytis su juo netgi naktimis; didesnio nei 65 dB triukšmą kenčia 20%. Remiantis organizacijos vertinimais, dėl eismo triukšmo Vakarų Europos gyventojai praranda 1 milijoną sveiko gyvenimo metų. Pagrindine grėsme tampa širdies kraujagyslių susirgimai – didesnis kraujo spaudimas, infarktai, vainikinių kraujagyslių nepakankamumas. Nemenkiau gąsdina Europos aplinkos agentūros statistika. Jos ataskaitoje teigiama, kad dėl triukšmo taršos Europoje anksčiau laiko miršta iki 10 tūkstančių žmonių, 43 tūkstančiai kreipiasi į ligoninę ir 900-ams tūkstančių išsivysto hipertenzija (aukštas arterinis spaudimas).

Manoma, kad dėl triukšmo organizme didėja „streso hormono“ kortizolio lygis, o tai laikui bėgant pakenkia kraujagyslėms. Žmogui milijonus metų vystėsi aštri klausa, padedanti laiku pastebėti pavojų ar grobį, tačiau dabartinėmis gyvenimo sąlygomis šis naudingas gebėjimas pradeda kenkti. Labiausiai mums stresą kelia garsai, kurių dažnis panašus į siaubo klyksmus, pažymi žurnalistas Richardas Godwinas, – pavyzdžiui, veikiančio grąžto garsas. Tai yra, nuolatinis remontas pas kaimynus ne tik erzina, bet ir fiziologiškai veikia organizmą.

Psichika ir raida

Pastaraisiais metais vis labiau ryškėja ryšys tarp triukšmo taršos ir protinių gebėjimų. Priežastis – miego stoka, bloga jo kokybė ir suirzimas. Vokietijos tyrėjų duomenimis, netoli didesnio nei 55 dB triukšmo šaltinių (konkrečiai – automagistralių) gyvenantiems žmonėms 25% dažniau pasireiškia depresijos simptomai, nei tylių rajonų gyventojams. Taip pat paaiškėjo, kad žala psichikai vienoda ir tada, kai triukšmas būna visą parą, ir vien tik naktimis.

Be to maksimalus neigiamas poveikis aptiktas ne ekstremaliai triukšmingų, o tiesiog itin triukšmingų gatvių gyventojams. Mokslininkai tai aiškina tuo, kad pirmieji apsaugą nuo išorės triukšmo vertina atsakingiau – gerina namų garso izoliaciją, naudoja specialias ausines ar ausų kištukus. Kito tyrimo duomenimis, gyvenant triukšminguose rajonuose, depresijos išsivystymo rizika gali padvigubėti.

Nemažai mokslo darbų rodo, kad vaikus triukšminga aplinka veikia dar stipriau, nei suaugusiuosius. Per pastaruosius 20 metų publikuotų daugiau nei 80 tyrimų apžvalga patvirtino, kad nuolatinis triukšmas veikia vaiko gebėjimą suvokti kalbą ir kitą garsinę informaciją,dėmesį ir įsiminimą, o staigus garsus triukšmas, toks, kaip skrendančio lėktuvo, blogina su skaitymu susijusių užduočių atlikimą.

Mokslininkai pripažįsta, kad daugelis dabar egzistuojančių publikacijų viena kitai prieštarauja (tarkime, kai kurios nustatė teigiamą triukšmo poveikį mokymuisi ir atminčiai), o dalies tyrimų silpna metodologija. Tad, triukšmo poveikį vaikų kognityviniams gebėjimams, be abejo, reikia tirti ir toliau. Visgi, dauguma tyrimų liudija neigiamus efektus: gyvenimas triukšmingoje aplinkoje neigiamai veikia vystymąsi. „Net jei efektas nedidelis, jį reikia vertinti rimtai, nes kaupdamasis jis gali stiprėti“, – apibendrina mokslininkai.

Rizikos grupės

Specialistų nuomone, triukšmo tarša labiausiai veikia tas gyventojų grupes, kurių sveikata ir taip pažeidi. Tai – vyresni žmonės, nėščiosios, dirbantys pamainomis ar kuo nors sergantys. Be to, dėl įvairių priežasčių, – tarp kurių ir negalėjimas įsigyti kokybiško būsto tyliame rajone – nuo triukšmo labiau kenčia nedideles pajamas gaunantys ir žemo išsilavinimo lygio žmonės. Įdomu, kad mieste didėjant ekonominei nelygybei ir segregacijai, jis darosi triukšmingesnis visiems gyventojams, tiek vargšams, tiek turtingiesiems – tai rodo keletas JAV atliktų tyrimų.

Koks garsas per didelis? PSO specialistų teigimu, naktį kambaryje, kuriame miegate, triukšmo lygis neturėtų viršyti 30 dB – stipresnis pradeda veikti miego lygį. Mokyklos klasėse rekomenduojamas lygis iki 35 dB, o gyvenamuosiuose namuose – iki 45 dB, maždaug toks yra ramaus pokalbio ar stipraus lietaus už lango garsumas. Širdis kraujagyslių sistema nukenčia nuo ilgalaikio triukšmo, viršijančio 65 dB, o stipresnis nei 80 dB triukšmas veikia psichiką ir „siejamas su agresyvaus elgesio sustiprėjimu“. Priklausomai nuo poveikio trukmės, jau 85 dB – toks triukšmas tvyro pilname lankytojų bare, sunkvežimių pilnoje judrioje magistralėje, netoli motociklo ar benzopjūklo – gali sukelti klausos pažeidimus.

I. Solomonova
World Press skilties redaktorė
republic.ru