Sergančio pastato sindromas. Kaip iš tikro kondicionieriai veikia organizmą, kodėl žmonės suserga peršalimo ligomis ir kaip to išvengti - mokslinių tyrimų išvados

Karšti orai kelia dėkingumą išganingiems civilizacijos išradimams – oro kondicionieriams. Tačiau jausmai nevienareikšmiai – daugelis kondicionierius kaltina dėl nežinia iš kur vasarą kilusio peršalimo ir pablogėjusios savijautos po ilgo buvimo vėsinamame kambaryje. Ar iš tiesų daugiau sergame dėl kondicionierių ir iš viso, kokią įtaką jie daro organizmui?

Tyrėjai iš tiesų aptiko koreliaciją tarp darbo kondicionuojamose patalpose ir dažnesnių sveikatos sutrikimų. Žurnale International Journal of Epidemiology 2004 metais pasirodžiusiame straipsnyje mokslininkai parodė, kad biurų, kuriuose įrengta centrinė oro kondicionavimo sistema, darbuotojai skundžiasi gleivinių ir odos sudirgimu, sunkesniu kvėpavimu, galvos skausmais ir nuovargiu. Visi šie simptomai jiems pasireiškia dažniau, nei dirbantiems pastatuose su natūralia ventiliacija. Tyrimo autoriai priėjo prie išvados, kad taip vyksta dėl to, kad klimato sistemos sparčiau platina mikrobus ir alergenus. Kitose publikacijose dėmesys kreipiamas į tai, kad kondicionieriai, ventiliacija ir šildymas – dažnesnio kreipimosi į LOR gydytojus ir nedarbo dėl ligos „rizikos faktoriai“.

Tačiau ne viskas taip vienareikšmiška. Nurodydami koreliaciją tarp kondicionieriaus veikimo ir blogos savijautos, mokslininkai apsidraudžia: pirma gali būti antro priežastimi, tačiau šio ryšio negalima laikyti tiesioginiu ir įrodyt. „Galima daryti prielaidą, kad atvėsimas ir sausumas nosyje susilpnina apsaugą nuo infekcijų, tačiau, kiek žinau, eksperimentinių patvirtinimų šiuo klausimu kol kas nepublikuota“, – leidiniui Mic pareiškė Ronas Ecclesas, viršutinių kvėpavimo takų susirgimų ekspertas ir Kardifo universiteto Peršalimo centro direktorius.

Tačiau kondicionieriai potencialiai kelia ne tik peršalimo grėsmę.

Imunitetas

Kai lauke karšta, o patalpose vėsu, mus veikia temperatūros skirtumai. Skirtumas tarp „vidaus“ ir „lauko“ gali viršyti 10°С, ir tai veikia organizmo veikimą. Kaip aiškina Ecclesas iš Peršalimų centro, pirmosiomis sekundėmis iš karšto lauko patekus į kondicionuojamas patalpas⁠, periferinės kraujagyslės susitraukia, siekdamos išlaikyti kūno ir smegenų temperatūrą. Kartu su krauju nuo kūno paviršiaus – įskaitant ir nosies bei gerklės gleivinę – atsitraukia ir nuo infekcijų mus saugantys baltieji kraujo kūneliai. Sumažėjusiu leukocitų kiekiu gali pasinaudoti patogenai ir padidinti savo gausą, tačiau tai vyksta tik tada, jei bakterijos ar virusai organizme jau yra.

Mikrobai

Pagrindinę kondicionierių problema – netinkamas aptarnavimas. Jeigu įrangoje atsiranda kondensatas ar stovi vanduo, kaip tai yra garinimo tipo kondensatoriuose, jis tampa mikroorganizmų veisykla: į vandenį patenka purvas iš oro, ir mikrobai su malonumu naudoja šį kokteilį dauginimuisi. Veikdamas kondicionierius kartu su pučiamu po patalpą paskleidžia ir alergijas ar infekcijas sukeliančius mikroorganizmus. Tačiau moderniuose įrenginiuose, veikiančiuose atgalinio ciklo principu, kondensatas nesikaupia ir mikroorganizmams juose išgyventi sudėtingiau.

Net jei aplinka palanki mikrobams, užsikrėtimo tikimybė priklauso nuo patogeno tipo ir paties žmogaus, primena biologas iš Flinderso universiteto (Australija) Richardas Benthamas. „Suserga ne visi – tik tie, kieno sveikata jau šlubuoja“, – sako jis. Užsikrėtimas labiau gresia vyresniems nei 50 metų amžiaus, rūkoriams ir silpnesnio imuniteto ar sergantiems lėtinėmis ligomis žmonėms.

Dar ekspertai nurodo, kad su patogenais, kurių bijome gauti iš kondicionierių (o būtent – legioneliozės sukėlėjų), galima „susitikti“ ir kitose vietose, kur yra vandens, – nuo spa ir patalpų su akvariumais iki vietovių šalia aušinimo bokštų. „Naminiai kondicionieriai gali platinti bakterijas ar grybelių sporas, nuo kurių galima susirgti, tačiau tai nutinka retai, – tvirtina darbo higienos specialistas Arthuras Frankas. – Jei taip nutiktų dažnai, tai šalyse kuriose oro kondicionavimo sistemos paplitusios, tarkime, JAV, nuo to sirgtų kur kas daugiau žmonių“. Jam antrina Džordžo Vašingtono universiteto darbo higienos ir aplinkos profesorius George'as Gray'us: „Kaip dažnai būnate dirbtinai aušinamose patalpose? Tuo tarpu 2016 metais JAV – šalyje, kurioje gyvena 320 mln. žmonių – oficialiai buvo užregistruota 6100 legioneliozės atvejų. Tad užsikrėtimo rizika vidutiniam žmogui gan menka“.

Plaučiai

Pasak Amerikos plaučių asociacijos (ALA) vyr. med. patarėjo, pulmunologo Alberto Rizzo, oro kokybės pokyčiai ir jame esančios kietosios dalelės potencialiai gali sukelti paūmėjimą jau turintiems plaučių problemų. To tikimybė didėja, jeigu kondicionavimo sistema blogai aptarnaujama, o filtrai laiku nekeičiami.

Tinkamai prižiūrimas ir laiku valomas kondicionierius gali būti naudingas

Tačiau oras namuose ir šiaip neitin švarus, ir ALA netgi rekomenduoja naudoti kondicionierius, kad oras stipriau cirkuliuotų ir būtų sausesnis. „Jei kondicionierius tinkamai prižiūrimas ir laiku valomas, jis gali būti naudingas, – pabrėžia Rizzo. – Pacientai su plaučių ligomis geriau jaučiasi esant žemesnei, o ne aukštesnei oro temperatūrai“.

„Sergantys pastatai“

Įtarimai, kad kondicionieriai gali platinti ligas, pasirodė gerokai anksčiau, nei tokio ryšio įrodymai. Tokios prielaidos nebuvo patvirtintos, kol praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje kilo legioneliozės, arba „legionierių ligos“ (susirgo veteranų organizacijos „Amerikos legionas“ suvažiavimo dalyviai) protrūkis. Paaiškėjo, kad infekcijas sukėlusios bakterijos į užsikrėtusiųjų organizmus pateko iš viešbučio centrinės oro kondicionavimo sistemos.

Sergančio pastato sindromas – terminas žymintis simptomų (tarp kurių galvos skausmai, pykinimas, peršalimai ir kt.) visumą, kurie, manoma išsivysto dėl patogenų – bakterijų ir grybelių – kaupimosi dideliuose pastatuose. Taip pat ir oro ventiliacijos ir kondicionavimo sistemoje.

Gan greitai kondicionieriai visuomenės supratime įsitvirtino, kaip viena iš „sergančių pastatų sindromo“ priežasčių. Vėliau tyrimai parodė, kad patogenai išties gali daugintis kondicionierių filtruose, tačiau tik jeigu filtrai ilgai nekeičiami. Dabar dauguma specialistų pabrėžia: teisingai prižiūrint agregatą, dėl infekcijų galima nesijaudinti. O kalbant apie peršalimą, tai, nežiūrint į tam tikrus jo sąsajų su dirbtiniu patalpų vėsinimu liudijimus, pagrindo kaltinti kondicionierius dėl jo nepakanka.

I. Solomonova
World Press skilties redaktorė
republic.ru