„Tai bus milžiniška pramonė, o dabar žengiami pirmieji žingsniai“. Europoje jau siūlomi skanėstai, kokių europiečiai dar nėra ragavę - „jie mėsingi ir traškūs, o pakepintų skonis primena krevetes ar bekoną“

Neil Whippey ir Shami Radia, Grub kompanijos įkūrėjai, – tik du iš daugelio britų „entoprenerių“. Jų verslas pagrįstas entomofagija, paprasčiau, vabzdžių valgymu, ir galimybės šioje rinkoje itin plačios. Konsultavimo firmos New Nutrition Business vertinimu, iki 2020-ųjų jo apimtys Europoje gali pasiekti 73 milijonus dolerių, o iki 2025–2030 metų – 350 milijonų Europoje ir JAV. Apie naujo stambios pramonės šakos pradžią rašo Bloomberg.

2014 metais pradėjusi dirbti Grub kompanija simpatiškose pakuotėse britams siūlo įvairiausius vabzdžius – žiogus, svirplius, miltkirmius ir juodvabalių (Alphitobius diaperinus) lėliukes. Verslas plečiasi: jei prieš metus verslininkai vabzdžius pirko kontinentinėje Europoje, tai dabar Kambrijos grafystėje (Anglijos šiaurės vakarai) stato nuosavą svirplių fermą, kurios produkciją naudos svirplių miltų gamybai. Pasak entoprenerių, paragavę vabzdžių, žmonės turėtų juos pamėgti.

„Jie mėsingi ir traškūs, o pakepintų skonis primena krevetes ar bekoną, – apibūdina svirplius Whippey'is. – Jie ne tąsūs ir ne šlykštūs. Svarbiausia, per ką reikia peržengti – išorinis vaizdas. Gerai paruošus, jų skonis bus ne prastesnis už mėsos“.

Racionalūs argumentai irgi vabzdžių ir lėliukų pusėje, primena Bloomberg. Prognozuojama, kad 2050 metais žmonių skaičius Žemėje pasieks 9 milijardus, ir visi jie turės ką nors valgyti. Dėl to, remiantis JTO ataskaita, kurioje jau ne vienus metus pabrėžiama naujų maitinimosi išteklių svarba, itin baltymingų vabzdžių potencialas – didžiulis.

Palyginus su galvijais, kurių auginimui sunaudojama 70% visos žemės ūkio žemės ir vandens, vabzdžiai – neįtikėtinai ekonomiški ir ekologiški. Jiems nereikia daug vietos, jie išskiria gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o iš vieno kilogramo pašaro sukuria 12 kartų daugiau maistinių baltymų, nei karvė.

Vakarų civilizacija triaukšti mažyčių egzoskeletų neįpratusi, tačiau polinkiai gali pasikeisti. 2014 metais publikuoto tyrimo duomenimis, vienas iš penkių mėsą vartojančių žmonių pareiškė pasirengę paragauti vabzdžių. Galų gale, ir dabar valgome juos ir jų veiklos produktus: medus – bičių vėmalai, šelakas (naudojamas kaip saldainių, tablečių glazūra) – lakinių kirminų (Kerria lacca) ekskrementai, o raudoni maistiniai karmino dažai – maltos košenilių (Dactylopius coccus) patelės.

Tam, kad įsitikinimai pasikeistų, tikriausiai turės praeiti ne vienas dešimtmetis. Todėl pora amerikiečių verslininkų iš karto po koledžo pasuko kitu keliu: pradėjo gaminti baltymų batonėlius iš svirplių miltų. 2013 metais jų sukurtas Exo startuolis Kickstarter platformoje surinko 55 tūkstančius dolerių, o po metų gavo1,2 mln. dolerių iš profesionalių investuotojų. Kitas startuolis, irgi užsiimantis batonėlių iš svirplių gamyba, Chapul, 2012 metais Kickstarter surinko 16 tūkstančių, o 2014 metais pardavė 10% savo akcijų jau už 50 tūkstančių ir per metus pardavimo apimtis padidino 300%.

„Koks bus rinkos dydis, pasakyti sunku. Tačiau jei valgomi vabzdžiai užims bent mažą mėsos rinkos dalį, tai bus milžiniška pramonė.“ – sako Exo investuotojas Craig Shapiro.

I. Solomonova
World Press skilties redaktorė
republic.ru