Kai minti dviratį apsimoka - kokios šalys pinigais skatina dviračių naudojimą, kiek galima užsidirbti ir kaip tai paveikė visuomenę

Portalo „Discerning cyclist“ duomenimis, Nyderlanduose žmonėms mokama už važiavimą dviračiu. 2018 m. šios valstybės valdžia pranešė, kad į dviračių infrastruktūrą (takus ir statymo vietas) ketina investuoti 390 mln. eurų, taip tikėdamasi iki 2021 m. paskatinti dar 200 tūkst. žmonių pasirinkti šią transporto priemonę.

„Važiavimas dviračiu yra gera priemonė mažinti grūstis, pagerinti miesto oro kokybę ir žmonių sveikatą, – teigė infrastruktūros sekretorė ir projekto iniciatorė Stientje van Veldhoven. – Ir tai gali sutaupyti pinigų – žmogus sutaupo šimtus eurų per metus. Taigi, tai yra milžiniška nauda jūsų piniginei.“

Šiuo metu Nyderlanduose visai apsimoka būti dviratininku. Nuo 2006 m. kai kurie verslai apdovanoja šias transporto priemones vairuojančius savo darbuotojus „nuolaidomis“ nuo mokesčių po 0,19 euro už kilometrą, iš pradžių darbuotojui su darbdaviu sutarus kelionės maršrutą. Taigi, jeigu numini 10 km kiekvieną dieną ir taip – penkias dienas per savaitę, gali uždirbti apie 450 eurų per mėnesį.

Tačiau nors net ketvirtadalis gyventojų Nyderlanduose keliauja dviračiais, tik 25 proc. jų tai daro darbo tikslais, o 37 proc. – laisvalaikiu.

Pasak S. van Veldhoven, daugiau nei pusė žmonių Nyderlanduose gyvena mažiau nei 15 km nuo savo darbovietės, o daugiau nei pusė kelionių automobiliu yra trumpesnės nei 7,5 km – tai lengvai įveikiamas atstumas ir dviračiui. 

Kas seka Nyderlandų pėdomis?

Nors Nyderlandai yra šio finansinio projekto priešakyje, jie tikrai nėra vieninteliai.

Pavyzdžiui, 2019 m. sausį Italijos mieste Baryje buvo paskelbta, kad valstybė suteiks dviratininkams po 0,21 euro už kiekvieną į darbą numintą kilometrą, tačiau suma negali viršyti 25 eurų per mėnesį. Naujiesiems dviratininkams taip pat siūloma 155 eurų kompensacija perkant dviratį arba 255 eurų – elektrinį dviratį.

Panaši tvarka nuo 2015 m. lapkričio įvesta ir Masarosos miestelyje Italijoje, kur dviratininkai gauna 0,25 euro už nukeliautą kilometrą, neviršijant 50 eurų.

O viename Prancūzijos miestelyje dviratininkai galėjo gauti po 0,25 euro už kilometrą, per metus neviršijant 200 eurų. Deja, šis projektas nėra gerai vertinamas dėl gan mažų premijų, o 6 mėnesių bandomasis laikotarpis atnešė vidutiniškus rezultatus: dviratininkų skaičius išaugo nuo 200 iki 419.

Kiek sėkmingesnis projektas vyko Belgijoje, kuri gali pasigirti ilgiausiai trukusia finansine iniciatyva dviratininkams, pradėta 1999 m. Pasiūlius 0,24 euro už dviračiu nuvažiuotą kilometrą, gerokai išaugo šią transporto priemonę besirenkančių žmonių skaičius – Europos dviratininkų federacijos duomenimis, piniginę premiją atsiėmusių ir dviračiu į darbą važiavusių žmonių skaičius 2011–2015 m. išaugo 30 proc.

O Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mieste veikianti reklamos agentūra „Make Collective“ pasiūlė savo darbuotojams už kelionę dviračiu į darbą ir atgal kasdien mokėti po 5 dolerius. Išlaikius tokį įprotį daugiau nei 6 mėnesius, premija išauga iki 10 dolerių per dieną. Sukaupta suma sumokama metų pabaigoje kaip priedas prie atlyginimo. Pasak šio miesto savivaldybės, Kraistčerče yra daugiau dviratininkų nei bet kuriame kitame šalies mieste.