Radikalus mokslininkų pasiūlymas: visų narkotikų legalizavimas gali duoti naudos visuomenės sveikatai - kai kurių šalių padaryti tam tikri praktiniai žingsniai tai tik įrodo

Pasak straipsnio autorių, legalizavimas leistų reguliuoti visus narkotikų vartojimo aspektus, tokiu būdu išsprendžiant saugumo klausimus, išplečiant galimybes gydytis nuo priklausomybių ir panaikinant smurtą, susijusį su prekyba juodojoje rinkoje.

Tyrėjai išnagrinėjo keturis galimus būsimos narkotikų politikos modelius, prieš darydami išvadą, kad legalizavimas yra „vienintelis mūsų būdas išeiti iš visuomenės sveikatos ir baudžiamosios justicijos krizių, kurias visame pasaulyje paskatino narkotikų politika“.

Pirmasis analizuojamas variantas siūlo toliau taikyti baudžiamuosius įstatymus, kurie šiuo metu vyrauja visame pasaulyje. Pasaulinės pastangos panaikinti narkotikų vartojimą draudžiant prasidėjo nuo 1961 m. JT bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos, tačiau, kaip pažymi tyrimo autoriai, narkotikų vartojimas per pastaruosius šešis dešimtmečius tik didėjo, daugiau nei 20 procentų žmonių tam tikrose šalyse neteisėtai vartojo kanapes.

Be to, kad nesugebama pažaboti narkotikų vartojimo, mokslininkai teigia, jog draudimas narkotines medžiagas taip pat padarė žymiai pavojingesnes. Pavyzdžiui, tai, kad medžiagos turi būti perkamos neteisėtai, reiškia, kad joms netaikoma kokybės kontrolė, todėl dažnai jose yra toksinių priemaišų ar priedų. Visų pirma, gatvių heroinas, kuriame yra fentanilio, sukėlė nerimą keliantį mirčių nuo perdozavimo skaičių JAV, o tyrimo autoriai numato šios krizės eskalavimą, jei dabartiniai įstatymai išliks nepakitę.

Be to, atidavus pelningą narkotikų rinką nusikaltėliams, buvo sukurta siaubinga smurtinė juodoji rinka, o narkotikų kontrabandos tinklai taip pat palengvino prekybą ginklais, žmonėmis ir neteisėtais donorų organais.

Tyrėjai vertina galimybę išplėsti dabartinius narkotikų įstatymus, kad būtų uždrausta naudoti legalias medžiagas, tokias kaip alkoholis ir tabakas. Tačiau, remdamiesi sukrečiančiu organizuoto nusikalstamumo didėjimu, kuris buvo susijęs su draudimo įvedimu JAV 1920-aisiais, autoriai daro išvadą, kad pakartotinis tokio požiūrio priėmimas mus tik grąžins į panašų kelią.

Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į galimybę dekriminalizuoti narkotikus, o tai panaikintų baudžiamąsias bausmes už disponavimą, o gamyba ir pardavimas liktų neteisėti. Tokį požiūrį jau taiko Portugalija, kur priklausomybių lygis smuko nuo tada, kai visi narkotikai buvo dekriminalizuoti 2001 m., o probleminiai vartotojai galėjo kreiptis į gydymo įstaigą, o ne būti įkalinami.

Tačiau dekriminalizacija yra apipinta prieštaravimais, kuriuos įveikti gali tik valdžios institucijos, sutikdamos „užmerkti akis“ prieš visą narkotikų tiekimo grandinę. Galų gale, jei žmonėms leidžiama turėti narkotikų, vadinasi kažkam kažkur reikia leisti juos ir parduoti.

Galiausiai aptariama legalizavimo perspektyva ir legalių narkotikų rinkos reguliavimo strategijos. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad parduodant ir naudojant narkotikus būtų taikomi gyvybiškai svarbūs apribojimai, kartu kontroliuojant jų stiprumą. Kaip pažymi autoriai, kalbant apie legalius alkoholio pardavimus, įstatymas nebūtų taikomas pavojingiems mišiniams, kuriuose yra 100 procentų etanolio, arba teisei gerti darbe.

Be to, šiame tyrime kalbama apie labai pavojingų sintetinių kanapių alternatyvų, tokių kaip „Spice“, vartojimą, kuri Jungtinėje Karalystėje išpopuliarėjo dėl to, jog iš pradžių tai buvo legalu, todėl žmonės rizikavo mažiau nei rūkydami kanapes. Vis dėlto vietovėse, kuriose kanapės buvo legalizuotos, šių kenksmingų sintetinių medžiagų naudojimas sumažėjo, o tai rodo, kaip narkotikus draudžiantys įstatymai dažnai skatina rizikingesnį narkotikų vartojimą.