Lydso ragana ir „stebuklingieji“ kiaušiniai, pranašavę pasaulio pabaigą: vieni atvejai keistesni už kitus

Mary Bateman, kurios mergautinė pavardė buvo Harker, gimė Asenbi kaimelyje Šiaurės Jorkšyre, 1768 metais. Jos tėvas buvo ūkininkas, o M.Bateman pagal savo socialinį sluoksnį gavo aukšto lygio išsilavinimą – be problemų galėjo rašyti ir skaityti.

Tačiau metus laiko pagyvenusi Jorke, M.Bateman buvo priversta bėgti į Lydsą – nes buvo pagauta vagianti. Anot jos biografijos, jis demonstravo patologinį poreikį vogti. O vogdama ji nebuvo atsargi – buvo pagauta ne vieną kartą ir dažniausiai papirkdavo savo aukas, kad išvengtų teisinių nemalonumų.

Be savo polinkio vagystėms, M.Bateman mėgdavo klientams burti ateitį bei „šalinti kenksmingus užkeikimus“.

Kaip ir dauguma to meto žmonių, M.Bateman laikė vištas. Tačiau 1806 metais ji ėmė teigti, kad viena jos višta deda kiaušinius su užrašu „Kristus ateina“.

Visa tai iššaukė tokią reakciją, kokios moteris ir tikėjosi. Žmonės ėmė rikiuotis prie jos namų ir mokėti pinigus, kad pamatytų mistinius kiaušinius, kuriuos deda „stebuklingoji višta“. M.Bateman taip pat ėmė pardavinėti įrašus, kurie suteikė leidimus pateikti į dangų po to, kai jos višta ėmė pranašauti pasaulio pabaigą. Šie įrašai tebuvo popieriaus lapai su raidėmis „JC“ (angl. Jesus Christ).

Tačiau ne visi patikėjo šia istorija apie mistinius pasaulio pabaigą pranašaujančius kiaušinius. Kai kurie skeptikai keldavosi anksti ryte ir stebėdavo M.Bateman. Ištrauka iš knygos „Extraordinary Popular Delusions and the Madness of Crowds“ puikiai paaiškina, ką skeptikams pavyko išsiaiškinti:

„Kai kurie džentelmenai, išgirdę istoriją, vieną gražų rytą nuėjo ir pamatė vištą, dedančią vieną iš savo stebuklingųjų kiaušinių. Jie greitai įsitikino, kad kiaušiniai buvo išrašinėti pasitelkus kažkokį korozinį rašalą ir per prievartą sugrūsti atgal į paukščio kūną. Turint tokį paaiškinimą, tie, kurie meldėsi, dabar juokėsi, o pasaulis linksmai sukosi toliau kaip senosiomis dienomis“.

Taip pat paaiškėjo, kad „korozinis rašalas“ iš tiesų buvo koncentruotas actas. Actas yra acto rūgšties tirpalas, kuriame įprastai yra 4-8 procentai acto tirpalo. Kiaušinių lukštus pagrinde sudaro kalcio karbonatas, kuris taip pat yra antacido sudedamoji dalis. Kalkakmenį taip pat daugiausiai sudaro kalcio karbonatas – kuris tirpsta rūgštingame lietuje.

Tad kai kiaušiniai buvo išpaišyti actu, acto rūgštis reaguodavo su kalcio karbonatu ir cheminės reakcijos metu susidarydavo anglies dioksidas, vanduo ir kalcio acetatas, tokiu būdu ištirpdant kiaušinio lukštą ir suformuojant pranašišką žinutę, tačiau tuo pačiu nepažeidžiant kiaušinio membranos. M.Bateman užtepdavo acto daugybę kartų, siekdama įsitikinti, kad žinutė tikrai įsirėš į kiaušinio lukštą – o po to įkišdavo jį atgal į vargšės vištos užpakalį, kad atrodytų, jog užrašas susiformavo dar vištos viduje.

Išaiškėjus klastai, M. Bateman pardavė paukštį, kuris vėliau buvo pramintas „pranašiška višta iš Lydso“, kaimynui – ir višta „nustojo“ dėti kiaušinius su pranašiškomis žinutėmis.

Deja, tačiau tuo M.Bateman apgavystės nesibaigė. Moteris, vardu Rebecca Perigo, konsultavosi su M.Bateman dėl skausmo krūtyje, kuris, M. Bateman teigimu, kilo dėl „blogo palinkėjimo“. Kad išgydytų moterį savo tariamomis magiškomis galiomis, M.Bateman maitino R. Perigo ir jos vyrą Williamą užnuodytu pudingu. R.Perigo dėl to numirė, o M.Bateman 1809 metų kovo 20 dienos vidurdienį buvo pakarta – už sukčiavimą ir žmogžudystę.

M.Bateman kūnas buvo patalpintas Lydso pagrindinės ligoninės ekspozicijoje, o žmonės mokėjo pinigus, kad pamatytų jos lavoną – ir netgi pirko jos „gydomuosius“ odos gabaliukus, kad panaudotų juos kaip burtus. Jos kūnas taip pat buvo eksponuojamas Thackray medicinos muziejuje Lydse iki pat 2015 metų. M.Bateman, kuri buvo praminta Lydso ragana, net ir po savo mirties sugebėjo uždirbti pinigų – nors ir ne sau.