Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename |
Pažymėtina, kad šių reiškinių tyrimas buvo pradėtas daug anksčiau nei Loftus, kuriant labai svarbias atminties ir žinių konstravimo teorijas. Pavyzdžiui, britų psichologas Frederickas Bartlettas 1932 m. atrado, kad žmonės klaidingai suprato informaciją iš seniai perskaitytos istorijos ir užmezgė ryšius – praktiškai spėlioja – tarp teisingos ir neteisingos informacijos. Viename iš pirmųjų Loftus ir jos kolegų atliktų tyrimų mokslininkai panaudojo pasiūlymą – psichoterapijos formą. Tyrėjai tiriamiesiems pasiūlė vaikystėje pasiklysti prekybos centre. Įdomu tai, kad atliekant kitus tyrimus, pavyzdžiui, mokslininkų iš Tenesio, tiriamieji buvo įkvėpti klaidingų prisiminimų, kad vaikystėje jie beveik nuskendo, tačiau gelbėtojai juos išgelbėjo. Kelių skirtingų šalių tyrimų rezultatai parodė, kad pasiūlymas buvo sėkmingas su puse tiriamųjų.
„Mandelos efekto“ teorijų ir paaiškinimų yra tiek daug ir įvairių, kaip ir pačių efektų. „Mandelos efekto“ varomoji jėga yra įtaigumas arba polinkis tikėti tuo, ką kiti mano esant tiesa. Keista, tačiau pats faktas, kad žmogus suvokia melagingą informaciją, gali diskredituoti smegenyse jau „įrašytą“ atminties autentiškumą. Štai pagrindinio klausimo (leading question) pavyzdys: „Ar prisimenate 1990-ųjų filmą „Shazam“, kuriame komikas Sinbadas vaidino džiną?“. Tai ne tik reiškia, kad toks filmas iš tikrųjų neegzistuoja, bet ir gali įkvėpti klaidingus prisiminimus apie tai, kad jį matėme praeityje“, - rašo Kalifornijos universiteto (Los Andželas) Neurologijos katedros doktorantė Caitlin Aamondt Aeon. Melagingi filmo „Shazam“ prisiminimai buvo paaiškinti kaip prisiminimų sumaištis, galbūt įskaitant šiuos vaizdinius: komiko, dėvėjusio į džinsą panašų kostiumą per 1994 m. „Sinbad the Sailor“ televizijos filmų pristatymą, 1996 m. filmo „Kazaam“, kuriame Shaquille'as O'Nealas vaidina džiną, ir septintojo dešimtmečio pabaigos animacinis serialas apie Džiną, vardu Shazzan. Taigi, dauguma „Mandelos efekto“ padarinių yra susiję su atminties klaidomis ir socialine dezinformacija. Tai, kad daugelis netikslumų yra nereikšmingi, rodo, kad jie yra atrankinio dėmesio ar klaidingų išvadų rezultatas. Svarbu pažymėti, kad visa tai nereiškia, kad „Mandelos efekto“ negalima paaiškinti naudojant multivisatos teoriją. Iš tikrųjų lygiagrečių visatų sąvoka atitinka kvantinių fizikų darbą. Tačiau kol neįrodytas alternatyvių realybių egzistavimas, psichologinės teorijos atrodo kur kas labiau tikėtinos.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|