Kontroversiška šventė, pakeitusi Spalio perversmo minėjimą – ką Rusija švenčia lapkričio 4-ąją? Prie to svariai prisidėjo ir Lietuva (Foto, Video)

Tačiau netrukus pasirodė kitas apsišaukėlis Dmitrijus, kuris vėl tvirtino, kad išgyveno po tariamo pasikėsinimo 1591 m. Net Marina Mniszech jį pripažino, o ATR surinko kitą didelę armiją jam paremti, užkariaudama Rusijos miestus vieną po kito.

1608 m. apsišaukėlis Dmitrijus II įsikūrė sau rezidenciją netoli Maskvos, Tušino mieste. Jis dar nebuvo užėmęs sostinės, tačiau jo valdžioje buvo didžiulės Rusijos teritorijos. Daugelis rusų stojo į jo pusę, nuoširdžiai tikėdami, kad jis yra Ivano Rūsčiojo sūnus.

Kai Vasilijus Šuiskis sudarė sąjungą su švedais, Lenkijos-Lietuvos Sandraugos karalius Zigmantas III Vaza įsiuto ir atvirai paskelbė karą Šuiskiui. Apsišaukėlis Dmitrijus II žaidė užkulisinį žaidimą, bandydamas patraukti totorius ir turkus į savo pusę, o kai kurie jo šalininkai prisiekė ištikimybę Lenkijos karaliui. Dėl to, 1610 m. apsišaukėlis buvo nužudytas.

Tuo tarpu ATR vėl buvo užėmusi Maskvą ir Kremlių. Šuiskis buvo ištremtas į vienuolyną, o bojarinų taryba Semboyarshchyna („septynių bojarinų valdžia“) oficialiai perėmė valdžią. Bojarinai su ATR pasirašė sutartį, kuria savo caru pripažino Lenkijos karaliaus Zigmanto III sūnų Vladislavą Vazą.

Mininas ir Požarskis

Rusijos ir ATR karo metu, Rusijos žmonės pirmą kartą subūrė liaudies miliciją, kad „išlaisvintų“ šalį nuo užsienio pajėgų. Pirmoji kampanija siekiant atkovoti Maskvą 1611 m. baigėsi nesėkme ir skerdynėmis.

Antrajai kampanijai, 1612 m., vadovavo princas Dmitrijus Požarskis ir pirklys Kuzma Mininas. Mininas, aukšto rango žmogus iš Nižnij Novgorodo, rinko savanorius, o Požarskis vadovavo kariniam daliniui.

Atmušusi keletą ATR kariuomenės atakų, liaudies milicija pasiekė Maskvą ir apgulė centrinę Maskvos dalį, įskaitant Kremlių. Per ilgos apgulties sukilėliams pavyko perimti Kremliaus kontrolę. ATR kariuomenė paliko Rusiją.

1613 m., pasibaigus Suirutei, buvo išrinktas naujasis caras Michailas Romanovas – taip prasidėjo Romanovų dinastija, valdžiusi iki pat 1917 m. Vasario revoliucijos.

Pakeitė Spalio perversmo minėjimą

1649 m. antrasis Romanovų dinastijos caras Aleksejus Michailovičius 1612 m. spalio 22 d. paskelbė Maskvos ir Rusijos išlaisvinimo iš ATR atminimo dieną. Pagal Grigaliaus kalendorių, kurį vėliau Rusija priėmė, ši data tapo lapkričio 4 d.

Tačiau yra ir kita priežastis lapkričio mėnesį švęsti Vienybės dieną. Lapkričio 7 d., 1918–1991 m., Sovietų Sąjungoje buvo minimos 1917 m. Spalio revoliucijos metinės (pagal senojo stiliaus Julijaus kalendorių, data buvo spalio 25 d.). Po SSRS žlugimo ši šventė tapo neaktuali. Reikėjo rasti istorinį įvykį, kuris konkuruotų su sovietine tradicija.

Nepaisant to, remiantis 2007 m. apklausa, tik 23 procentai rusų žinojo šios šventės pavadinimą, o 2005 m. – vos 8 procentai. Ir tik 4 procentai žinojo, koks istorinis įvykis minimas šia kontraversiška švente.