Vargas dėl terminų - ar tikrai geriau nustatyti spaudžiančią galutinę datą?

Naujosios Zelandijos mokslininkai atliko įdomų eksperimentą. Tris kartus jie atsitiktiniams žmonėms siuntė laiškus - kaskart šie laiškai pasiekė po 1092 žmones. Tame laiške buvo prašymas už nedidelį piniginį atlygį, kurį galima paaukoti vienai iš dviejų labdaros organizacijų, užpildyti klausimyną. Pirmoji grupė gavo 10 dienų terminą, per kurias klausimynas privalėjo būti užpildytas. Antroji grupė gavo kur kas daugiau laiko - papildomas tris savaites. Na, o trečioji grupė savo laiške nerado jokių nuorodų apie laiką.

Pabandykite atspėti, kuri grupė atsakingiau pažiūrėjo į šią užduotį. Tai yra, kurios grupės nariai pateikė daugiausia atsakymų.

Iš tikrųjų, tyrimo dalyviai labai tuo klausimynu ir nesusidomėjo. Tačiau trečioji grupė, kuriai nebuvo nustatytas joks terminas, sudalyvavo aktyviausiai - atsakymus pateikė 8,32 % tos grupės dalyvių. Pirmoje grupėje šis rodiklis buvo 6,59 %, antrojoje - 5,53 %. Tie, kurie atsakymus pateikė, dažniausiai tai padarė per pirmas porą dienų po laiško gavimo.

Žinoma, peršasi logiškas atsakymas - žmonėms netinka spaudimas. Be to, turėdami daugiau laiko trečiosios grupės nariai šią nebūtiną užduotį įterpė į sau patogiausią dienotvarkės langelį. Tačiau dauguma žmonių užduotį atliko kone iš karto.

Įdomi ir ta antroji grupė, kuri klausimynui turėjo kone mėnesį. Daug žmonių šią užduotį atliko iš karto, o štai 14-27 dieną aktyvumas jau buvo stipriai nukritęs. Galiausiai, paskutinėmis dienomis jis vėl išaugo. Žmonės iš prigimties yra atidėliotojai.

Tai kuris sprendimas geriausias - griežtas terminas ar jokio termino? Na, bent jau ne patiems svarbiausiems darbams tikriausiai geriau neskirti jokio termino. Tačiau jei užduotis yra labai svarbi, griežtas terminas gali pabrėžti tą svarbumą ir tapti paskatinimu darbo imtis iš karto.