Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename |
Balta, geltona, oranžinė, žalia, mėlyna, ruda ir juoda – kovos menų diržų spalvos reiškia mokinio tobulėjimą, įgūdžius ir patirtį. Kaip atsirado ši spalvų sistema? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Priešingai populiariam įsitikinimui, spalvotų diržų naudojimas rangui ar gebėjimams žymėti kovos menuose yra palyginti naujas išradimas – jie buvo pristatyti tik XX amžiaus sandūroje. Daugelį įprastos šiuolaikinės kovos menų uniformos išvaizdos detales, įskaitant patogias kelnes ir diržą, pristatė dziudo kūrėjas Kanō Jigorō. Gerai vertinamas mokytojas ir polimatas savo gimtojoje Japonijoje, Džigorō sukūrė dziudo, studijuodamas džiudžiutsu XIX a. pabaigoje. Japoniškai „Dziu“ – reiškia „švelnumas, minkštumas“, „do“ – „būdas, kelias“. Netrukus po to, kai 1880-aisiais sukūręs dziudo, Jigorō kai kuriems savo mokiniams pradėjo teikti Shodan laipsnį, pažodžiui „pradžios laipsnį“, kuris yra žemiausias juodojo diržo laipsnis.
Šią reitingavimo sistemą įkvėpė esama danų reitingavimo sistema Go (stalo žaidimas), kurią XVII amžiaus pabaigoje sukūrė Honinbo Dosaku. Prieš tai labiau patyrusiems įvairių kovos menų formų mokiniams Japonijoje būdavo dovanojami jų gebėjimus nurodantys ritiniai. Šiomis pirmosiomis dziudo dienomis mokiniai nedėvėjo drabužių, kuriuos šiandien siejame su daugeliu kovos menų rūšių. Atvirkščiai, dziudo buvo praktikuojamas vilkint tradicinį viso ilgio, lengvą chalatą (kimono), pritvirtintą diržu (obi). 1907 m. Jigorō pristatė modernią uniformą (dziudogi) ir jos plonesnį variantą obi, nors spalvos apsiribojo juoda yudansha ir balta mažiau patyrusiems (mudansha). Dziudo balta spalva reiškė paprastumą ir grynumą, o baltas neofito diržas rodė, kad mokinys pradėjo būdamas „tuščias“, bet galiausiai buvo „pripildytas“ žinių (kurios, kaip grynumo paprastumo priešingybė, buvo žymimos juoda spalva).
Laikui bėgant ir siekdamas pripažinti dar aukštesnius pasiekimus ir įgūdžius, maždaug 1930 m. Jigorō įtraukė juodus diržus su raudonomis ir baltomis juostelėmis (raudona spalva reiškia aukas ir norą mokytis) ir priskyrė juos šiandien žinomiems 6, 7 ir 8 laipsnio juodiems diržams. Kitas dziudo meistras Mikonosuke Kawaishi, dėstęs Paryžiuje, pridėjo kelias naujas spalvas apie 1935 m., kad paskatintų savo mokinius siekti dar didesnių pasiekimų. Trumpai tariant, kitų disciplinų meistrai, įskaitant karatė ir tekvondo, taip pat priėmė spalvotų diržų sistemą. Skirtingose valstybėse ir žemynuose egzistuoja šiek tiek skirtingos diržų spalvų schemos.
Tęsinys kitame puslapyje:
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|