Moteris, kuri buvo užrakinta kambaryje 25 metus – visą tą laiką nematė jokių Saulės spindulių ir jokio įprasto socialinio bendravimo (Foto, Video, N-14)

Blanche Monnier buvo nuostabiai graži mergina iš Prancūzijos, kurios gyvenimas buvo vienas tragiškiausių. Ji gimė 1849 m. kovo 1 d. Puatjė, Prancūzijoje, tuo metu manyta, nuostabioje šeimoje. Jos grožis, fizinė išvaizda ir gera prigimtis patraukė daug dėmesio, o svarbiausia – daug potencialių piršlių. Jos tėvai buvo aristokratai ir labai nenorėjo ištekinti gražios dukters.

Paauglystės įkarštyje ji pritraukdavo daug piršlių iš aukštuomenės, gaudavo daug laiškų. Tai pasiekė tokį tašką, kai Louise Monnier (jos motina) tai labai supykdė, nes ji manė, kad jos dukra yra per brangi santuokai.

1874 m., būdama 25 metų, ji panoro ištekėti už vyresnio advokato, kuris nepatiko jos motinai Louise; ji tvirtino, kad jos dukra negali ištekėti už „vargšo advokato“. Vieną dieną Blanche tiesiog pradingo.

Izoliuota nuo visko ir visų

Louise Monnier visam laikui užrakino dukrą mažame kambarėlyje palėpėje, užsandarinusi langus, kad Saulės šviesa jos nepasiektų, o svarbiausia, niekas jos nematytų. Dėl to Blanche liko izoliuota nuo viso pasaulio, išskyrus savo tėvus, brolį ir tarnus namuose. Jai nebuvo leista pakilti nuo lovos savo kambaryje ir jai nebuvo leista laikytis elementarios higienos. Pusę savo gyvenimo Blanche gulėjo lovoje, kur valgė, šlapinosi ir tuštinosi.

Nė vienas iš jos draugų nežinojo, kur ji yra, o advokatas, už kurio ji norėjo ištekėti, netikėtai mirė 1885 m.

Blanche tėvai pasakė savo draugams ir artimiesiems, kad ji buvo išsiųsta į kokią nors internatinę mokyklą Jungtinėje Karalystėje ir dėl savo grafiko ji negalėjo greitai grįžti namo.

Siaubingas atradimas

Po 25 metų, 1901 m. gegužę 23 d., Paryžiaus generalinis prokuroras gavo anoniminį laišką, kuriame teigiama, kad gerai pažįstama Paryžiaus šeima kažką slepia už uždarų durų. Net iki šiol laiško autorius nežinomas, tačiau istorikai mano, kad tai buvo vienas iš tarnų.

„Turiu garbės pranešti jums apie ypač rimtą įvykį. Kalbu apie moterį, uždarytą ponios Monnier namuose, pusbadžiu ir pastaruosius 25 metus gyvenančią baisiose sąlygose – vienu žodžiu, savo purve.“, - buvo rašoma anoniminiame laiške.

Monnier šeima buvo aukštai vertinama Paryžiaus bendruomenėje, dėl kurios valdžia nesiryžo imtis veiksmų dėl laiške pateiktų teiginių, bet nepaisant to, valdžia išvyko ištirti Monnier dvaro. Iš pirmo žvilgsnio dvaras atrodė „švarus“, kol tyrėjai pastebėjo, kad iš vieno kambario sklinda puvėsių kvapas.

Patekę į patalpą, iš kurios sklido puvėsių kvapas, tyrėjai pastebėjo, kad patalpa jau daugelį metų buvo užrakinta, nes pakabinama spyna atrodė surūdijusi. Pareigūnai sulaužė pakabinamą spyną ir įsiveržė į siaubo kupiną kambarį.

Tęsinys kitame puslapyje: