Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Keliaujantiems po pasaulį

Britas pėsčiomis nukeliavo nuo Amazonės ištakų iki žiočių (Video)

2010-08-15

(6)

(1)

(165)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Parengė:	Redakcija

Buvęs Didžiosios Britanijos armijos kapitonas Edas Staffordas (Ed Stafford) prieš porą savaičių tapo pirmuoju žmogumi, pėsčiomis nuėjusiu nuo Amazonės ištakų iki žiočių. Ši epinė kelionė prasidėjo 2008 metų balandį, o jos metu iš Anglijos Leičesteršyro grafystės kilusiam 34 metų amžiaus nuotykių ieškotojui teko įveikti itin sudėtingą 9600km ilgio maršrutą.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

E.Staffordas - buvęs kariškis, karo tarnybą palikęs dėl brokerio karjeros, bet finansai nenumalšino jo kelionių troškulio. Atsargos kapitonas keliavo po Afriką, vadovavo studentų ekspedicijoms į Centrinę Ameriką, užsiėmė statybomis Gajanoje, kol pasiryžo tikram nuotykiui.

Iki E.Staffordo nė vienas žmogus nebandė įveikti Amazonės pėsčiomis. Anksčiau nuotykių ieškotojai bandė perplaukti ją valtimis arba plaustais, keli bandymai buvo sėkmingi. Britas visą kelią įveikė savo kojomis, o plaustais naudojosi tik tuomet, kai reikėdavo persikelti į kitą upės pusę.

"Pagrindinis dalykas, kurio išmokau – neklausyti tų, kurie nusiteikę neigiamai, kurie niekuo netiki ir kuriems viskas nepatinka. Nekreipti dėmesio į niūrius skeptikus, kurie iš karto atmeta bet kokias idėjas. Kai visi kalbėjo, kad pereiti pėsčiomis palei visą Amazonę neįmanoma, aš tiesiog ėmiau ir tai padariau. Gali padaryti neįmanomus dalykus, jeigu iš tikrųjų to nori", – apie išmoktą gyvenimo pamoką kalbėjo E.Staffordas.

Kelionę E.Staffordas pradėjo kartu su britu nuotykių ieškotoju Luke'u Collyer'u, tačiau žygio pradžioje kilus nesutarimų, buvęs kariškis toliau ėjo vienas. Praėjus maždaug penkiems mėnesiams nuo kelionės pradžios, prie Edo prisijungė Peru miškų darbininkas Gadielis Sanchezas Rivera, pravarde Cho (Gadiel "Cho" Sanchez Rivera), kuris žadėjo paėjėti kartu tik kelias dienas, tačiau vėliau persigalvojo ir tęsė žygį iki pabaigos.

Britas planavo baigti kelionę per maždaug metus, tačiau žygis pailgėjo dėl potvynių, kuriuos aplenkdamas jis buvo priverstas nukeliauti perpus daugiau nei bendras Amazonės ilgis (apie 6 400 kilometrų). Už šią upę ilgesnis tik Nilas Afrikoje. Keliautojas prisimena, jog žygio metu jam teko susidurti su gyvatėmis, elektriniais unguriais, piranijomis, persirgti atogrąžų ligomis, o vieną kartą vietiniai gyventojai jį klaidingai buvo apkaltinę net žmogžudyste.

Staffordo atstovė spaudai žurnalistams teigė, jog britas tapo pirmuoju asmeniu, kuris pėsčiomis nukeliavo išilgai visos Amazonės. 859 dienas trukusi kelionė prasidėjo Petu kalno Mismi viršūnėje. Apytiksliais Edo skaičiavimais, jam per visą šį laikotarpį teko patirti šimtus širšių ir apie 50000 moskitų įkandimų. E.Staffordas savo žygiu norėjo atkreipti dėmesį į Amazonės drėgniesiems atogrąžų miškams ir juose gyvenantiems žmonėms iškilusią grėsmę, taip pat surinkti lėšų labdarai. Savo nuotykius jis filmavo vaizdo kamera, kurios įrašus palydoviniu ryšiu skelbdavo savo tinklaraštyje. "Ištvermė - tiek protinė, tiek fizinė - buvo sekinami labiausiai. Esu nepaprastai dėkingas tiems žmonėms, kuriuos sutikau pakeliui, nes nuo jų dosnumo priklausė labai daug kas", pasakoja Edas. "Susidomėjimas ekspedicija buvo didžiulis, tad mane nuolat pasiekdavo morališkai palaikantys pranešimai. Visi jie - ir noras nušviesti gyvenimą Amazonėje visam pasauliui - nuolat stūmė mane pirmyn". Savo "Twitter" puslapyje buvęs karys parašė: "Darbas atliktas. Praėjus 28 mėnesiams Cho ir aš įveikėme kelionę per Amazonę. Visada žinojau, jog tai įmanoma".

Keliauti Edui ir Cho tekdavo kasdien. Maistui jie gaudydavo piranijas, taip pat valgydavo ryžius ir pupas. Sanchezas Rivera vėliau sakė: "Pradėjau keliauti su Edu, nes jaučiau, jog turiu padėti šiam bepročiui įveikti labai sudėtingą regioną, kurį labai mėgsta narkotikų kontrabandininkai ir svetimšalių atžvilgiu priešiškai nusiteikusios gentys. Tačiau, dienoms bėgant vienai paskui kitą, man pradėjo patikti paprastas gyvenimo būdas, pamėgau Edo kompaniją, tapome gerais draugais. Labai greitai supratau, jog ir pats noriu įveikti šią kelionę iki pat finišo".

Stafford prisimena, jog vietinių gyventojų veiduose jam neretai tekdavo išvysti "absoliutų siaubą", nes šie manydavo, jog baltieji žmonės jiems atneš kančias ir skausmą. Pavyzdžiui, vieno kaimo seniūnas jį net apkaltino žmogžudyste, nes kaip tik prieš jam atkeliaujant, dingo vienas bendruomenės narys. Vyras tiesiog skuodė per džiungles, o jam virš galvos skriejo lankų strėlės. Indėnai pagavo svetimšalį, bet šiam pavyko įrodyti savo nekaltumą. Ne visi Amazonės džiunglių gyventojai E.Staffordą sutikdavo priešiškai. Kai kurie labai juo susidomėdavo ir stengdavosi padėti.

Sunkiausia įveikti buvo paskutinę maršruto atkarpą - vos kelias valandas prieš užbaigiant žygį, Stafforda pakelėje dėl išsekimo buvo praradęs sąmonę. Tai įvyko nukeliavus 9650 km, o iki žygio tikslo tebuvo likę vos 85 km. Tačiau tai jo neišgąsdino ir dabar britas planuoja naują ekspediciją, kurią ketina pradėti kitų metų rugsėjį. Iki tol jo laukia daug darbo prie kompiuterio. Iš vaizdo medžiagos, kurią nufilmavo per visą kelionę, britas nori sukurti dokumentinį filmą ir jau sugalvojo jam pavadinimą: "Pėsčiomis palei Amazonę: nuo ištakų iki žiočių – 2,5 gyvenimo metų".

Ilga ir pavojinga kelionė jam atsiėjo 63 tūkst. svarų sterlingų (263 tūkst. litų), surinkti tiek pinigų jam padėjo privatūs rėmėjai.