11 metų Japonijoje gyvenantis blogeris atsakė į dažniausiai užduodamus klausimus apie Japoniją: ar tikrai japonai dirba iki nukritimo, šalyje draudžia naudoti mikrobangų krosneles ir čia daugybė savižudybių? Pasirodo, tikrasis vaizdas visai kitoks (Foto, Video)

Youtuberis Chepolinko Japonijoje gyvena, dirba ir po šią šalį keliauja jau 11 metų. Per šį laiką vyras Japoniją spėjo pažinti gana gerai.

Ir laikui bėgant pastebėjo, kad žmonės jo pradėjo klausinėti vis įdomesnių dalykų apie šią šalį.

Daugeliui mažai pažinta šalis kelia susidomėjimą, o interneto platybėse – toli gražu – ne visada rasime patikrintos informacijos.

Tad Chepolinko nusprendė atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie Japoniją ir savo įdomų pasakojimą pradeda nuo tokio klausimo.

Ar Japonijoje tikrai uždraustos naudoti mikrobangų krosnelės?

Klausimas skamba keistai. Bet pasirodo daugelis žmonių mano, kad Japonijoje jos yra uždraustos, nes, neva, yra pavojingos sveikatai. Ir net nėra galimybės jų įsigyti elektronikos parduotuvėse.

Kaip yra iš tikrųjų? Chepolinko teigia, kad tai yra visiškas mitas.

„Japonijoje žmonės perka ir naudoja mikrobangų krosneles. Tokios kalbos, kad Japonijoje jos yra uždraustos – neturi nieko bendro su realybe.

Ir jei kokiame nors interneto portale rasite parašytą tokią informaciją – galite jį iškart apleisti, nes jie meluoja.

Japonai naudoja mikrobangų krosneles, kaip ir kitų šalių gyventojai.“

Japonai labai daug dirba? Jie tikri darboholikai?

Prisipažinkime, šis įsitikinimas ir net stereotipas yra vienas labiausiai paplitusių, kai tik pradedame kalbėti apie Japoniją.

Net ir įvairiuose filmuose japonai vaizduojami kone pamišę dėl darbo. O kaip yra iš tikrųjų?

Chepolinko teigia, kad taip toli gražu nėra. Taip, ypatingai senesnioji karta dar dirba daug valandų, nors situacija jau irgi pasikeitė. O štai jaunesnioji karta jau yra visai kitokia.

„Per pastaruosius penkerius metus situacija Japonijoje pasikeitė ir dabar žmonės tikrai nedirba kiaurą savaitę, kasdien po 12-15 valandų.

Pavyzdžiui, valstybės tarnautojai darbą pradeda 9 val. ryto ir baigia 17:30 val. Turi pietų pertraukėles. Taigi, atidirba 8 valandas ir yra laisvi.

Tas pats galioja ir finansų sektoriuje dirbantiems žmonėms. Pas juos grafikas netgi dar laisvesnis. Ypatingai tose kompanijose, kurios dirba su JAV ir Europos rinkomis.

Čia kartais darbas prasideda ir 10 val. ryto. O esant tam tikroms šeimyninėms aplinkybėms, darbuotojai gali dirbti ir iš namų.“

O tai iš kur atsirado tas stereotipas, kad „japonai gyvena taip gerai dėl to, kad tiek daug dirba“?

Chepolinko tvirtina, kad tai daugiausiai nulemta 80-aisiais Japonijoje buvusios krizės, kai kompanijoms labai trūko darbuotojų ir tada žmonės iš tikrųjų dirbo po 12-15 val. per parą, savaitgaliais ir tai buvo normalu.

„Dabar tai viskas pasikeitė, nors… Vis dar yra dieduliukų iš tų laikų, kurie valdo kompanijas ir jų požiūris išliko toks pats: kuo daugiau atsėdi valandų, tuo geresnis darbuotojas.

Būtent, atsėdi, prasnaudi, prakrapštai nosį. Nebūtinai tu tas 12-15 valandų dirbi. Svarbu susirinkti kuo daugiau valandų ir skatinami yra tie, kurie jų daugiau praleidžia biure.

Tačiau tai yra pavieniai atvejai ir japonai šį dalyką išgyvendina. Jie žiūri kaip dirbama Europoje, Amerikoje ir siekiama produktyvumo. Juk dabar yra daugybė kompanijų, kurios dirba internetinėje erdvėje, tad japonams svarbiausia tampa ne kiek laiko žmogus prasėdėjo biure, bet kiek padarė darbo, davė naudos kompanijai.

Jei sugebėjai darbus padaryti greičiau nei per 8 valandas, tai ir namo gali išeiti anksčiau. Apsilankę verslo rajone 17 ar 18 val. vakare, pamatysite, kad pilnos gatvės, kavinės ir restoranai kostiumuotų žmonių.

Žinoma, čia susirenka žmonės ne tik atsipalaiduoti po darbo, bet ir tuo pačiu susitikti su verslo partneriais, pavakarieniauti, išgerti tauresnio gėrimo ir aptarti naujus verslo planus.

Tad jei jums kas nors sakys, kad japonai gyvenai gerai dėl to, kad dirba po 15 valandų – netikėkite. Tokia Japonija buvo 80-ųjų pabaigoje, o dabar tai visai kitokia šalis.“

Japonijoje yra pilna skaidrių skėčių ir juos galima pasiimti nemokamai?

Taip, Japonijoje yra daugybė skaidrių, permatomų skėčių. Japonai juos mėgsta ir jų galima pamatyti praktiškai visur.

„Bet tai nereiškia, kad jie yra nemokami. Jei jį pasiimsite ir nueisite – tai bus vagystė. Nors ir minimali vagystė, bet Japonijoje tai jau rimtas nusikaltimas.

Jei norite tokio skėčio, tereikia jį nusipirkti parduotuvėje. Japonijoje tokių skėčių vidutinė kaina yra apie 4 eurus.“

Tai kodėl tie skėčiai kone ant kiekvienos parduotuvės, restorano ar kavinės kampo?

„Todėl, kad žmonės, įeidami į šias vietas, skėčius palieka specialiai jiems skirtose laikymo vietose, o išeidami, juos vėl pasiima.

O kodėl populiarūs būtent skaidrūs skėčiai? Nes jie yra pigūs ir jei jį kur nors pameti ar sulaužo vėjas – būna negaila.

Be to, skaidrūs skėčiai yra patogūs tuo, kad kai lyja ir yra vėjuota, su tokiu skėčiu apsisaugai nuo prasto oro ir viską matai kas yra priekyje. Praktiška.“

Situacija pramogų rajonuose, kur yra daug pasilinksmino vietų, kiek kitokia

„Čia prie įėjimų į klubus galite pamatyti daugybę sustatytų skėčių. Ir pasilinksminę bei įkaušę žmonės dažniausiai net nebando ieškoti savojo skėčio ir griebia pirmą pasitaikiusį. O jei nelyja – tai jų visą krūvą palieka.

Tuo pačiu ir įkaušęs vakarėlio dalyvis gali pasiimti skėtį, net jei atkeliavo be jo. Čia niekas dėmesio nekreipia, nes tų paliktų skėčių visada būna.

Tačiau tai nereiškia, kad juos turistams galima imti nemokamai. Tai vis tiek bus vagystė. Ir dėl 3-5 eurų kainuojančio skėčio to daryti tikrai neverta.“

Japonijoje daugybė savižudybių? Ši šalis pirmauja pagal šį rodiklį?

„Tai yra vienas dažniausių klausimų – mitų, kai bandoma apie Japoniją pasakyti kažką blogo.

Taip, Japonijoje savižudybių skaičius yra gana aukštas ir šalis visame pasaulyje užima 8-9 vietą, bet situacija yra tikrai ne pati blogiausia.“

Pastaba: remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Japonija yra 14-oje vietoje pagal savižudybių skaičių, tenkantį 100 000 gyventojui. Pirmoje vietoje, visų mūsų liūdesiui, Lietuva.

„Japonija pagal šį rodiklį atsilieka tiek nuo Pietų Korėjos, tiek nuo Rusijos ir kitų šalių.

Yra dar vienas aspektas. Japonai bet kokią neigiamą naujieną priima labai asmeniškai ir jiems ji atrodo milžiniškos reikšmės. Ir nors pagal savižudybių skaičių Japonija atsilieka nuo Rusijos ir kitų šalių, bet ji supranta, jog tai yra problema ir apie tai kalbama spaudoje ir televizijoje.

Ko nedaroma toje pačioje Rusijoje. Bendrai, kone visose NVS šalyse apie tai nekalbama ir viskas visada yra gražu.“

O kaip apie Japoniją, kaip joje gyventi, keliauti ir kitos informacijos sužinoti dar daugiau?

Chepolinko paliečia labai įdomią sritį ir tvirtina, kad daug informacijos galima rasti įvairiuose „Facebook“ grupėse.

Ir tiek prieš atvykstant, tiek jau atvykus į Japoniją yra pravartu susirasti tokių grupių ir pabendrauti su šiais žmonėmis. Tų grupių yra ganėtinai daug, tik čia pabrėžiamas vienas niuansas.

„Jei esate rusakalbis ar suprantate šią kalbą ir rusakalbių FB grupėse ko nors paklausite apie Japoniją, kaip išspręsti vieną ar kitą klausimą, nusiteikite tokiai realybei.

Didelė dalis tokiose grupėse esančių žmonių net negyvena Japonijoje bei yra bot’ai. Žmonės už pinigus juodina Japoniją ir gražiai rašo apie Rusiją.

Tad iš gautų 10 atsakymų į jūsų užduotą klausimą kokie 6 bus maždaug tokio tipo – „patys kalti, ką jūs ten išvis darote toje Japonijoje, nėra į ją ko važiuoti“ – ir panašiai. 2-3 atsakymuose žmonės skųsis koks prastas gyvenimas Japonijoje ir kad čia nėra ką veikti.

Galbūt koks nors vienas adekvatus žmogus ir atsakys į jūsų klausimą. Tai jei norite gauti norimą atsakymą į klausimą apie Japoniją, susiraskite anglų kalba rašančią Facebook grupę.

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad tokiose grupėse gausite konkretų atsakymą į savo užduotą klausimą ir be jokių patyčių, šaipymosi, dergimo ant Japonijos, trolinimo ir panašiai.

Dar vienas nuotaikingas pastebėjimas apie informacijos ieškojimą „Facebook’e“

Chepolinko tvirtina, kad visai neseniai pastebėjo, jo rusakalbių FB grupėje žmogus anglų kalba parašė, jog ketina keliauti į Rusiją ir pasiteiravo informacijos.

„Ir ką jūs manote, jam žmonės atsakė anglų kalba ir atsakymai buvo adekvatūs ir išsamūs.

Tad jei norite gauti adekvatų atsakymą į savo klausimą rusakalbių bendruomenėje – jį užduokite anglų kalba. Na ir aišku savo FB profilyje pasikeiskite vardą į kokį nors labiau anglišką, nes prasidės komentarai: „ko nerašai rusų kalba?“. O bendrai, geriau užduoti klausimus angliškai rašančiuose FB grupėse.

Tas rusakalbių grupes dažnu atveju administruoja namuose sėdinčios mamytės ir jei tik joms nepatiks, ką parašysite ir kokią nešite žinią apie Japoniją – jūsų žinutės bus ištrintos.

Tad labai rekomenduoju iškart keliauti į angliškas FB grupes ir ten gausite reikiamos praktinės informacijos.“

Į ką dar kreiptis reikiamos informacijos?

„O dėl kelionės dokumentų ir panašių dalykų yra geriausia kreiptis į Japonijos migracijos tarnybą, dėl verslo reikalų ir reikalingų dokumentų – į advokatus. Taip, tai yra mokama, nors ir daugelis pirminę konsultaciją suteiks nemokamai, bet jums viskas bus išaiškinta paprastai ir aiškiai. Dėl kelionių po pačią šalį, skirtingus jos regionus, prisiregistravimo ir panašiai reikia kreiptis į savivaldybę.

Tad jei būnat Japonijoje iškils klausimų, pirmiausiai kreipkitės į atitinkamas tarnybas. Jei dar trūks informacijos ar jos negalės atsakyti į jūsų specifinius klausimus, kreipkitės į FB grupes.

Jei tai darysite rusakalbių grupėje – nusiteikite negauti atsakymo ir dar būti apšaukti. Iškart savo klausimą užduokite tose FB grupėse, kuriose apie Japoniją žmonės bendrauja anglų kalba.“

Tų grupių „Facebook’e“ yra tikrai labai daug ir viena didesnių yra štai ši – „Life in Japan“ – vienijanti virš 153 000 narių arba beveik 15 000 narių turinti „Foreigner living in Japan“.

Kokius suvenyrus pirkti Japonijoje?

„Globalizacija padarė savo ir daugelį japoniškų suvenyrų galima įsigyti net neišvykstant iš savo šalies. Tačiau yra viena prekė, kurią yra būtina parsivežti lauktuvių. Tai – japoniški saldainiai.

Tokios lauktuvės tikrai patiks visiems ir yra žymiai geresnės nei ten koks nors dar vienas daiktas, renkantis dulkes.

Smagiai su artimaisiais pasėdėsite, pabendrausite ir pasimėgausite japoniškais saldainiais.

O kur tokius saldainius pirkti? Praktiškai bet kur. Galima ir pačiame Tokijo centre ir aplink oro uostą esančiose parduotuvėlėse.

Tiesą sakant, netgi turistų pamėgtose Japonijos vietose, miestų centruose, ten kur susirenka didelės turistų grupės, saldainių kainos bus didesnės nei pačiuose oro uostuose.“

„Tad priešingai nuo mūsų šalyje (Rusijoje aut. past.) esančios tvarkos, Japonijos oro uostuose esančių maisto produktų, drabužių, suvenyrų ir kitų dalykų kainos yra tokios pačios, kaip ir miestuose ar netgi mažesnės.

Todėl nesikankinkite lakstydami po miestą ir ieškodami suvenyrų. Likus porai valandų iki skrydžio namo, ramiai apeisite oro uosto parduotuvėles, nusipirksite lauktuvių namo, jas gražiai supakuos į krepšius ir patogiai patalpins į lėktuvą, išsikeisite pinigus – kursas praktiškai toks pats kaip ir mieste ir net mažesnis nei kokiame nors viešbutyje – ir su geromis emocijomis iškeliausite namo.“