Kryžiuočių ordino pilys: nuo nesudėtingų medinių prūsų pasienio pilaičių iki didingų mūro milžinų

XII a. pabaigoje Šventojoje Žemėje įkurtas Vokiečių ordinas, lietuviškoje istoriografijoje geriau žinomas Kryžiuočių ordino pavadinimu, Palestinoje ilgai neišsilaikė. Kurį laiką kryžiuočiai nesėkmingai mėgino įsitvirtinti Transilvanijoje, bet iš ten buvo išprašyti. Pagaliau Mazovijos kunigaikščio Konrado I kvietimu juodais kryžiais ženklintus baltus apsiaustus dėvėję vokiečių riteriai įsikūrė prūsų genčių paribyje. Netrukus kryžiuočiai išgarsėjo ne tik prievartiniu krikščionybės skleidimu pagonių kraštuose, nuožmiomis kovomis su prūsais ir lietuviais, bet ir didingomis pilimis, tapusiomis pasaulio istorinio bei kultūrinio paveldo dalimi.

Raudono mūro tvirtovės – pats tikriausias Vokiečių ordino architektūros šedevras. Istorija lėmė, kad senosios Prūsijos kryžiuočių pilys dabar yra trijų valstybių teritorijoje: daugelis – Lenkijoje, mažesnė dalis – Rusijai priklausančiame Kaliningrado anklave, ypač palei Nemuno krantus. Mėmelis, be galo svarbi kryžiuočių pilis, – tai Klaipėda Lietuvoje. Kitos lietuviškos pilys – Trakų ir Kauno – patyrė kryžiuočių architektūros įtaką.

Šioje knygoje kryžiuočių pilių istorija nušviesta keliais pjūviais. Pirmiausia tai jų statybos raida – nuo nesudėtingų medinių prūsų pasienio pilaičių iki didingų mūro milžinų, net ir po daugybės šimtmečių dvelkiančių paslaptimi ir atrodančių gana grėsmingai. Taip pat aptarta gilyn į priešo teritoriją nuolat slenkančios tvirtovių linijos reikšmė vykstant Ordino ekspansijai, aprašyti kryžiuočių fortifikacinės architektūros ypatumai, jų skirtumai nuo kitų kraštų fortifikacinės architektūros, kur pagrindinė statybinė medžiaga buvo akmuo, o ne raudonos plytos.

Nemažą dalį pasakojimo sudaro be galo įdomi medžiaga apie kryžiuočių pilių įgulų gyvenimą taikos ir karo sąlygomis, apie tvirtovėse kauptus ginklus bei maisto atsargas, nušviečiami veiksmai ginant savo pilis ir apsiaučiant priešą, nemažai dėmesio skiriama tokiems klausimams kaip pilies ir viduramžių miesto santykiai, pilių vaidmuo Ordino ekonomikoje, jų svarba administruojant ir kolonizuojant nukariautas teritorijas. Visas pasakojimas apie kryžiuočių pilių raidą bei reikšmę rutuliojasi svarbių istorinių įvykių (nuo kryžiuočių atsikraustymo į Prūsiją XIII a. pradžioje iki Ordino valdų sekuliarizavimo XVI a. pirmojoje pusėje) kontekste.

Knyga gausiai iliustruota žemėlapiais, schemomis, nuotraukomis, dailininko P. Denniso autoriniais piešiniais. Teksto autorius – britų istorikas St. Turnbullas, vienas garsiausių viduramžių ir naujųjų laikų karo istorikų, parašęs daugiau nei 30 knygų.