Prie lietuviškų knygų jau dirba DI: autoriai skelbia savo įspūdžius

Dirbtinio intelekto rašymo priemonių naudojimas sukelia nemažai etinių problemų, nes atsiranda nuomonių, kad jos gali pakeisti rašytojus ir pakenkti turinio autentiškumui ar originalumui. Būsimi „Mokonomikos“ pranešėjai, knygų vaikams bei jaunimui autoriai – Tomas Dirgėla ir Jūratė Cvilikienė – mano, jog ateity DI vaidmuo stiprės ir padės, tačiau jis nesugebės imituoti žmogiško kūrybiškumo.

Dirbtinis intelektas: samdome, bet kaip asistentą

Vienas populiariausių lietuviškų knygų vaikams autorių T. Dirgėla sako, jog DI jo darbe naudingas tuo, jog palengvina procesą. „Man dirbtinis intelektas kaip ir dauguma technologijų bendrąja prasme skirtos palengvinti darbo kasdienybę. Dirbtinio intelekto technologija padeda pasiekti rezultatą su mažesnėmis laiko sąnaudomis, kurios šiandien, turbūt, yra brangiausia pasaulyje valiuta“, – tikina rašytojas.

Jis prisipažįsta, kad asmeniškai DI tekstų kūrimo priemonių nėra išbandęs, nors dėl savo greito rašymo tempo jau sulaukė klausimų, ar jam nepadeda koks robotas. Rašytojui antrina ir „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė, kuri savo knygose dalinasi finansinio raštingumo žiniomis.

„Per trejus metus parašiau tris knygas – vaikams, paaugliams, jauniems suaugėliams. Dirbtinis intelektas turbūt galėjo tai padaryti greičiau, bet klausimas, ar jis taip pat nuodugniai būtų išanalizavęs gyvenimiškas patirtis, pagal jas sukūręs komiksus ir pakalbinęs knygos svečius. Kol kas dirbtinį intelektą matau labiau kaip asistentą, kuris man padeda knygas įgarsinti ir tokiu formatu pasiekti daugiau jaunų žmonių, su jais pasidalinti tvarių finansų žiniomis“, – sako J. Cvilikienė.

Ar žmogus gali konkuruoti su robotu?

Pasaulyje populiarėjant tekstus kuriantiems dirbtiniams intelektams, pradedame klausti, ar žmogui nereikėtų perleisti rašymo robotams. Rašytojas T. Dirgėla sako, jog nors dirbtinis intelektas gali kurti tekstus, tačiau jie nebus tokie įdomūs, kaip sukurti žmonių.

„Kad ir kiek technologijos būtų patobulėjusios, kad ir kiek galėtų atlikti pakeisdamos žmogų, bet kūryba yra kiek kitas pasaulis. Galiu spėti, kad perskaičius žmogaus ir dirbtinio intelekto parašytą knygą, pastarojoje aiškiau matytųsi kažkokių šablonų naudojimas, o daugumai skaitytojų tokios knygos nebūtų patrauklios ar labai įtraukiančios savo siužetu“, – pasakoja knygų autorius.

Jo nuomone, DI yra tik dar vienas pasirinkimas skaitytojams, išplečiantis knygų įvairovę. „Tikiu, kad dirbtinis intelektas nepakeis žmogaus knygų rašyme, bet eis šalia. Kaip pavyzdį pateikčiau elektronines knygas, kurios lyg ir turėjo pakeisti įprastas popierines, bet vietoje to skaitome ir elektronines, ir popierines“, – teigia T. Dirgėla.

Išties dabartinės technologijos leidžia vartyti knygas įvairiais būdais ir skirtinguose įrenginiuose, todėl, anot J. Cvilikienės, jas galime pasitelkti į pagalbą.

„Gyvename ne tik dirbtinio intelekto, bet apskritai išmanių technologijų piko metu. Robotais dabar kartais pavadiname tai, kas už mus atlieka darbą. Elementarus QR kodas, kurį pati naudoju spausdintoje knygoje ir nuvedu į „daugiau informacijos“ ar, pavyzdžiui, finansinio intelekto testą, padaro užduotį be žmogiško įsikišimo. Tačiau daugeliu tokių atvejų kalbame apie funkcijas, o žmogus sukuria ryšį su autoriumi, pašnekovu, skaitytoju, ir tai sunku imituoti“, – pastebi Finansų instituto vadovė.

Apie ateitį ir kokie pokyčiai mūsų laukia Tomas Dirgėla bei Jūratė Cvilikienė papasakos didžiausioje nuotolinėje pamokoje Lietuvoje „Mokonomika“, kuri įvyks kovo 9 d. Nemokamoje žinių šventėje moksleiviams ir mokytojams, skirtingam amžiui pritaikytas pamokas ves inovacijų, tvarumo, finansų bei kitų sričių ekspertai. Daugiau informacijos apie didžiausią nuotolinę pamoką ir registracija su programa – čia.

„Mokonomika“, inicijuojama „Swedbank“, prisideda prie UNICEF ir UNESCO rengiamos „Didžiausios pamokos pasaulyje“, kurios tikslas – kurti inovatyvias švietimo priemones, įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. Projektą remia LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jam suteiktas UNESCO patronažas.