Knyga „Kiek trunka sekundė“ populiarins mokslą Lietuvoje

Akademikas pristatymo metu paaiškino dėl ko apskritai ėmėsi idėjos rašyti knygą: „Daugelis mano kolegų mano arba sako, kad rašyti tokią knygą yra nerimtas darbas, bet manau, kad žinių sklaida visuomenei yra mokslininko pareigų ir misija – taip bent jau įprasta vakarų visuomenėje“.

Knygos parašymo laikotarpio pasirinkimą mokslininkas paaiškino iliustracija, kurioje pavaizduota žmogaus amžiaus piramidė, kurios kiekvienas laiptelis yra dešimtmečio ilgio, o viršūnė išgyvenama penktą dešimtmetį: „Atsiranda vaikelis. Kol sulaukia dešimties metų, vaikelis žaidžia, dvidešimties mylisi, trisdešimties sukuria šeimą, ja rūpinasi žmona, vaikais, keturiasdešimt metų – svarbūs valstybės reikalai, penkiasdešimt metų – jis pasiekia fizinių, protinių ir intelektinių jėgų viršūnę, yra profesinio tobulumo viršūnėje ir paskui vėl laipteliais žingsniuoja žemyn. Einant žemyn, man atrodo, reikia tas sukauptas žinias, profesinį meistriškumą atiduoti visuomenei, nes visuomenė finansavo žmogaus kilimą aukštyn. Sulaukus aštuoniasdešimties metų rašyti man atrodo vėloka. Nors kažkas dar sublizga skaitomiausiomis knygomis, nors kai kas dar puikuojasi televizijoje tokiame amžiuje, bet deja, tokia yra evoliucijos pasekmė – demencija neaplenkia nė vieno“.

„Knyga pavadinta „Kiek trunka sekundė“. Kai kam gali pasirodyti, kad tai yra kvaila, bet iš tikrųjų įvairiose situacijose įvairiems žmonėms sekundė trunka skirtingai. Pavyzdžiui, Vilniaus dangoraižiuose – jau nekalbant apie Niujorko ar Tokijo dangoraižius – viršutiniuose aukštuose sekundė trunka ilgiau nei apatiniuose. Arba skrendant lėktuvu per Atlantą mes kiekvienas sutaupome apie 10 nanosekundžių, vadinasi, laikas bėga lėčiau. Pagaliau, sakoma, kuo žmogus laimingesnis, tuo laikas bėga greičiau“, – pasakojo J. Grigas.

„Ši knyga yra apie pasaulio reiškinius. Įprastus kiekvienam, bet anaiptol nepaprastus – nuo mažiausių medžiagos dalelių iki tamsiosios energijos, nuo termobranduolinių reakcijų Saulėje iki procesų Žemės gelmėse ir mūsų smegenyse ir kaip visa ai tarpusavyje susiję. Kaip mokslo pasiekimai veikia mūsų gyvenimą, ar tęsiasi mūsų evoliucija, ar užlipę ant aukščiausios evoliucijos šakos mes jos nepjauname.

Knygoje kalbama apie mokslinį pasaulio pažinimo metodą, apie mokslo žinių kūrimą, apie mokslo santykį su kultūra, menu, morale, etiką ir tikėjimu. Kalbama apie tai, ar nereikalinga mokslininkui Hipokrato priesaika – panašiai, kaip medikams. Kažkada atrodė, kad daugiausiai žalos žmonėms gali pridaryti medikai, bet dabar chemikai sukūrė šimtus tūkstančių bjauriausių, baisiausių chemikalų, fizikai sukūrė įvairiausių ginklų – vadinasi, jiems Hipokrato priesaika dabar reikalinga labiau negu medikams, nes jie žalos visuomenei gali daugiau padaryti“, – trumpai knygos turinį nusakė fizikas.

Knyga suskaidyta į tarpusavy chronologiškai nesusijusias dalis, taigi, galima pasirinkti skaityti pageidaujamą skyrių. Kiekvieno skyriau pradžioje pateikiama santrauka, padedanti greitai suprasti, ar šis skyrius bus įdomus.

„Pagal inovatyvumo koeficientą Europoje iš 27 valstybių užimame tikrai nelabai garbingą 26 vietą, aplenkę tiktai Latviją. Blogiausia tai, kad Visos 27 ES valstybės per pastaruosius penkerius metus savo inovatyvumo rodiklį nuolat didina, nepriklausomai nuo sunkumų. Vienintelė Lietuva savo inovatyvumo rodiklį mažina, per tą laikotarpį jis sumažėjo beveik 1 procentu. Tai rodo, kad mūsų visuomenėje įvairūs išsilavinimo, pasitikėjimo mokslu rodikliai yra prastesni nei priimtina. Todėl profesoriaus J. Grigo šios knygos pasirodymas ir pristatymas Lietuvos visuomenei yra nepaprastai svarbus“, – sakė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas.