Lietuvoje išleistos knygos autorius neurochirurgas dr. E. Aleksanderis: pomirtinis gyvenimas egzistuoja

Pernai Jungtinėse Amerikos Valstijose išleistas „Gyvas dangaus įrodymas“ tapo kultine knyga. Jos parduota jau daugiau nei du milijonai egzempliorių. Gydytojo autobiografija net 55 savaites, t. y. ilgiau nei metus, išsilaikė „The New York Times“ perkamiausių knygų sąraše. Šiuo metu ji yra išleista daugiau nei 30 šalių, tarp jų ir Lietuvoje. 2008 m. gerą neurochirurgo reputaciją turėjęs ir prestižinio Harvardo universiteto Medicinos mokykloje dėstęs E. Aleksanderis susirgo meningitu. Staiga užklupusi liga nugramzdino gydytoją į komos būseną, atskirdama jo sielą nuo fizinio kūno. Su kiekviena diena, praleista ligos patale, jo organizmas nenumaldomai silpo, tačiau dvasia pasinėrė į naujus, dar niekada neišgyventus potyrius. Kaip medikas teigia knygoje, jis patyrė artimą mirčiai būseną (angl. Near-death experience, NDE). E. Aleksanderio teigimu, ištikus komai jo sąmonė tapo nepriklausoma nuo smegenų, nustojo funkcionuoti ta smegenų dalis, kuri kontroliuoja mintis ir emocijas. „Mirtis – tai iliuzija. Įstabaus grožio amžinybė laukia mūsų po mirties – pripildyta angelų, debesų, drugelių ir netgi anksčiau išėjusių giminaičių“, – apie savo patyrimus kalba leidyklos „Eugrimas“ išleistos knygos „Gyvas dangaus įrodymas“ autorius.

Jis manė, kad iš komos pabudęs žmogus nieko neprisimena. Netikėjo, jog žmogus gali taip atsigauti, kad galėtų papasakoti savo prisiminimus.

„Taigi galite įsivaizduoti mano nustebimą, kai labai aiškiai prisiminiau, ką patyriau ištiktas komos. Išgyvenau šoką, nes mano prisiminimus sunku paaiškinti mediciniškai. Atsigavus po komos, per 6 savaites mano prisiminimų aprašymą sudarė daugiau nei 20 000 žodžių. Mano vyriausiasis sūnus, kuris tuo metu studijavo neuromokslus, patarė užrašyti viską, ką atsimenu“, – viename iš interviu sakė neurochirurgas.

E. Aleksanderis knygoje „Gyvas dangaus įrodymas“ rašo, kad patyręs gilią komą jis buvo nukeliavęs į didingą ir įkvepiančią Kūrėjo karalystę. „Didžiąją kelionės dalį kažkas buvo su manimi. Moteris. Ji buvo jauna ir labai detaliai pamenu, kaip atrodė. Jos skruostikauliai aukšti, o akys – ryškiai mėlynos. Auksinių plaukų garbanos įrėmino jos mielą veidą. Ji nevartojo žodžių, tačiau aš supratau visą jos perteikiamą prasmę: tu esi mylimas ir tau nieko nereikia bijoti“, – knygoje prisimena neurochirurgas.

Jis rašo, kad kai pirmąkart pamatė moterį, jiedu vaikštinėjo ant keistai išmarginto paviršiaus. „Po akimirkos supratau, kad tai – drugelio sparnas. Tiesą sakant, aplink mus buvo milijonai drugelių – plačios plasnojančios bangos, neriančios į miškus ir vėl grįžtančios. Tai buvo ore judanti gyvenimo spalvų upė“, – įspūdžiais dalijasi gydytojas.

Neurochirurgo knyga sulaukė ir daug skeptiškų reakcijų. Neva gydytojo vadinamas pomirtinis gyvenimas gali būti jo sapnai ar haliucinacijos. Tačiau E. Aleksanderis labai aiškiai nutildė kritikus, pateikdamas savų mokslinių argumentų.

„Dauguma artimų mirčiai būsenų ypatingos tuo, kad taip lengvai ir laikui bėgant neužsimiršta kaip sapnai ar haliucinacijos“, – tvirtina gydytojas. Jo teigimu, sergant meningitu nustoja funkcionuoti ta smegenų dalis, kuri kontroliuoja mintis ir emocijas.

Sugrįžus iš komos gydytojo gyvenimas pasikeitė. „Tai, kas man nutiko, sunaikino ankstesnį tikėjimą. Aš siekiu visą savo likusį gyvenimą skirti sąmonės tyrinėjimams ir įrodyti faktą, kad mes esame daug daugiau nei mūsų smegenys“, – teigia E. Aleksanderis. Jis drauge su John R. Audette įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Eternea“, kurios pagrindinė pozicija – visi gyvi dalykai turi sielą ir egzistuoja dvasinė patirtis.