Geros žinios skaitantiems daug knygų: gyvensite ženkliai ilgiau (Video)

Tyrimo metu buvo stebimi 3635 knygas skaitantys žmonės, kuriems yra daugiau nei 50 metų. Buvo išsiaiškinta, kad vidutiniškai knygų skaitytojai gyvena 2 metais ilgiau už tuos, kurie knygų apskritai neskaito.

Tyrimo dalyviai buvo sugrupuoti į tuos, kurie skaito knygas 3,5 valandos per savaitę ar ilgiau, tuos, kurie skaito mažiau nei 3,5 valandos per savaitę, ir tuos, kurie knygų visai neskaito.

Mokslininkai išsiaiškino, kad tie, kurie skaito knygas po 3,5 valandos per savaitę ar daugiau, praėjus 12 metų turi 23 procentais mažesnę tikimybę mirti nei tie, kurie nemėgsta knygų, o tie, kurie skaito mažiau nei 3,5 valandos – 17 procentų mažesnę tikimybę numirti.

Paskaičiavus, kada numiršta 20 procentų kiekvienos iš minėtų grupių narių, paaiškėjo, kad knygų neskaitantys žmonės gyveno 7,08 metų (85 mėnesių), o knygas mėgstantys žmonės mirė po 9 metų (108 mėnesių). Taigi knygų skaitymas gyvenimą prailgino 23 mėnesiais.

Tyrimai parodė, kad kuo ilgiau skaitomos knygos, tuo ilgiau gyvenama, tačiau užtenka per dieną skaityti knygą bent 30 minučių, kad būtų juntama apčiuopiama nauda.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad knygų skaitymas teikia daugiau naudos negu žurnalų ar laikraščių skaitymas. Taip yra greičiausiai dėl to, kad knyga labiau įtraukia skaitytojo mintis, dėl to teikiama pažintinė nauda, prailginanti gyvenimą.

Tyrėjai teigia, kad skaitant knygas yra sukuriami du pažintiniai procesai, kurie sukuria ilgaamžiškumo pranašumą. Pirma, knygų skaitymas skatina lėtą gilinimosi procesą – jo metu skaitytojas ima ieškoti ryšio tarp skaitomos medžiagos ir išorinio pasaulio, ima uždavinėti klausimus, kurie kyla iš turinio.

Tai padeda lavinti žodyną, argumentavimą, koncentraciją bei kritinį mąstymą. Antra, knygos skatina empatiją, socialinį požiūrį bei emocinį intelektą. Šie pažintiniai procesai prailgina gyvenimą.

Nors tyrimo metu nebuvo skelbiama, kokias knygas skaito dalyviai, 2009 metais atlikta apklausa parodė, kad 87 procentai respondentų renkasi grožinę literatūrą.

Ateityje mokslininkai ketina aiškintis, ar knygų skaitymas turi kitokių privalumų, ar įprastų ir audioknygų skaitymas turi tuos pačius privalumus, taip pat ar skirtingi žanrai turi skirtingą poveikį.